Pamokos kitaip

   

PROJEKTAI

   

Facebook

   

Pamokų laikas  

 

  1. 8:30  -  9:15
  2. 9:25  - 10:10
  3. 10:20 - 11:05
  4. 11:25 - 12:10
  5. 12:30 - 13:15
  6. 13:25 - 14:10
  7. 14:15 - 15:00
   

Partnerių projektai  

antras-zingsnis

 AJE

 

kamtoreikia

draugiskas-inter

 

   

Naujienos

Apie mokyklą

Informacija

Jurbarko rajono Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla - daugiafunkcis centras.
Mokyklos tipas – pagrindinė mokykla, mokomoji kalba – lietuvių.

Mokyklos direktorius – Petras Baršauskas .
Mokykloje mokosi 82 mokiniai,  dar  20 ugdytinių lanko mišrią priešmokyklinio ugdymo grupę.
Seredžiaus pagrindinėje mokykloje dirba 24 pedagogai.


Mokyklos taryba: Asta Žilinskė – pirmininkė, Dalia Nekriošienė – sekretorė, nariai- Liutauras Žilevičius, Kristina Laurinaitė, Lina Lukošaitienė, Audronė Plekavičienė, Agnė Bartuševičiūtė, Skaistė Buškevičiūtė, Emilijus Gedgaudas.

Kodas 190918849, J.Marcinkevičiaus g. 1, Seredžius, LT-74424 Jurbarko r., Tel. (8 ~ 447) 4 23 44,

El.p.  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

A.s. Nr. LT224010044300030065, AB bankas „NORD/LB Lietuva“ Jurbarko sk., banko kodas 40100

Bendruomenė

Informacija

schema 

Naujiena9

Informacija

Dalyvavome Konstitucijos egzamine

Spalio 4 dieną  visoje Lietuvoje vyko šeštasis Konstitucijos egzaminas. 19 mūsų mokyklos mokinių taip pat dalyvavo šiame egzamine. 

Egzamino užduotys visos Lietuvos mokiniams buvo vienodos - tai  30 klausimų testas. Testai buvo dvejopi - vienas skirtas 5-7 klasių mokiniams, kitas, kiek sudėtingesnis, 8-10 klasių mokiniams. Geriausiai testą išsprendė ir teisę dalyvauti antrajame Konstitucijos egzamino etape iškovojo 9 klasės mokinys Audrius Laukaitis, teisingai atsakęs į 25 testo klausimus. Taip pat neblogų rezultatų pasiekė ir kiti egzamino dalyviai - 10 kl. mokinys Žilvinas Martinkus (23 t.), 7 kl. mokinys Rimantas Rulevičius (19 t.), 6 kl. mokinės Inga Filipsons ir Gabrielė Gudyškytė (18 t.), 7 kl. mokiniai Doveras Marma ir Evelina Kernagytė bei 6 kl. mokiniai Tadas Ragauskas ir Pijus Petras Rimkevičius (16 t. ) ir jauniausias egzamino dalyvis 5 kl. mokinys Joris Benjaminas Rimkevičius (15 t.).

Erasmus+ projektai

Informacija

 anglu

vokietijos

                       

KELIONĖ Į VASARĄ

 

 Grupė Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro Erasmus+ projekto ,,Socialinis verslumas ir savanorystė“ dalyvių spalio 23-29 dienomis lankėsi Italijos mieste Vasto, kur vyko eilinis projekto dalyvių iš visų penkių šalių susitikimas. Mūsų delegacijai vadovavo projekto vadovė mokytoja Irena Štyk ir socialinė pedagogė Laima Bakšenskienė. Garbė atstovauti mokyklai šį kartą teko ketvirtokėms. Štai jų įspūdžiai.

 ,,Mokykloje buvo labai gražu ir viskas papuošta. Vakare mes važiavome pas miesto merą, ten klausėmės, ką pasakojo.

 Trečiadienį vėl ėjome į mokyklą. Šį kartą lankėmės klasėse. Mes lentoje parašėme savo vardus. Paskui mums davė piešimo lapus, juose didelėmis raidėmis parašėme savo vardus ir turėjom juos papuošti. Kai baigėsi pamoka, mes ėjome valgyti. Valgykloje buvo toks didelis triukšmas, kad net negalėjome susikalbėti. Vakare su gidu ėjome į miesto centrą.

 Kitą dieną mes vėl lankėmės klasėse. Popieriaus lapą susibraižėm juostom ir nuspalvinom mėlynai, po to ant to lapo užklijavom daug kriauklių.. Vakare buvo laisvas laikas. Mes vaikščiojome po miestą, ėjome į kavinę pavalgyti picų ir atsigerti.

 Penktadienio rytą autobusu važiavome į fermą. Ten matėme įvairių gyvūnų: arklių, asilų, triušių, vištų, avių. Dar mes ten gaminome picą ir ją paskui suvalgėme. Po to apsilankėme prie jūros. Ten iš smėlio lindo labai baisūs dideli kirminai.

 Kitą dieną važiavome į alyvuogių fabriką. Ten buvo labai linksma, valgėme mandarinus tiesiai nuo medžio. Paskutinės dienos vakarą mes kartu su anglais ėjome į kavinę.

 Sekmadienio rytą atsikėlėme labai anksti ir nuvažiavome į oro uostą, o ten laukėme, kol išskrisime. Namus pasiekėme vėlai vakare, jau sutemus.                

 Kelionė man labai patiko. Aplankėme daug įvairių vietų ir objektų. Linkiu sėkmės savo draugams, kurie dar važiuos į užsienį su Erasmus+ projektu“, – tokiais kelionės įspūdžiais pasidalijo Jurga Laiconaitė.

          O štai kaip savaitę Italijoje prisimena Gabija Diškevičiūtė:

 ,,Po ilgos kelionės lėktuvu ir automobiliu mes Italijoje, Vasto mieste. Italai pristatė savo šalį, aprodė mokyklą, klases. Klasėje mums reikėjo pasirinkti ir prisėsti prie italų mokinių. Aš pasirinkau Sofiją, kuri iškart tapo mano drauge. Pietavome mokyklos valgykloje. Žaidėme futbolą! Kitą dieną apsilankėme pas miesto merą. Dienos ėjo labai greitai. Vaikščiojome po miestą, matėme didžiulį fontaną, gražius pastatus. Buvome prie jūros. Nepajutau, kaip praėjo laikas, o jau reikėjo atsisveikinti su visais, su klase, taip pat ir su Sofija. Pasidarėme bendrą nuotrauką atminčiai“.

                Ketvirtokė Evelina Paknytė:

                ,,Spalio 23 dieną kartu su klasės draugėmis Reda, Vilte, Gabija ir Jurga skridau į Italiją. Tai buvo pirmasis mano skrydis lėktuvu. Nepaprastą įspūdį paliko palmės, nes Lietuvoje jos neauga. Mes buvome prie jūros. Ten mačiau didelių kirmėlių, jūros žvaigždę ir mažą krabą.

                  Mes ėjome į mokyklą. Aš ten susiradau dvi drauges, kurių vardai yra Julija ir Serena. Susitikus jos mane apkabindavo ir viskuo dalindavosi. Valgyti eidavome į valgyklą. Ten kai kurie valgiai buvo skanūs, bet ne visi. Paskutinę dieną mes vaikščiojome po miestą, kur auga daug palmių ir matosi vaizdas į jūrą. Valgėm ledus, fotografavomės”.

                ,,Aš susidraugavau su dviem berniukais. Mes daug kartų ėjome pasivaikščioti po Vasto. Didelį įspūdį man paliko palmės, nes Lietuvoje jos neauga. Italų maistas nedaug skiriasi nuo lietuviško maisto, bet labai skanūs buvo kukuliai. Vieną dieną mes ėjome prie jūros, prisirinkome kriauklių, pabraidėme, taškėmės vandeniu. Kol mes buvo Italijoje, aš girdiėjau, kad Lietuvoje labai lijo, o Italijoje tuo metu saulė švietė ir buvo karšta. Kepėme picas italų sodyboje. Lankėmės pas merą ir galėjome užduoti jam klausimų. Sekmadienis buvo liūdnas, nes reikėjo išvykti. Mes dar norėjome būti Italijoje. Kia jau buvome Vilniuje, lijo, kaip iš kibiro. Mes norėjome grįžti atgal į Italiją, bet visur gerai, o namie geriausia”, – pasakojo ketvirtokė Reda Mamedova.

                  Tokie mergaičių atsiliepimai apie viešnagę Italijoje: nepamirštami įspūdžiai, nauji draugai. Kitas projekto dalyvių susitikimas vyks kovo mėnesį Anglijoje.

  SAULĖTOJE ITALIJOJE

 Pirmadienis. Štai ir atėjo ilgai laukta diena! Aš ir keturios mano klasės draugės, Erasmus+ projekto dalyvės, jau oro uoste. Su mumis dvi mokytojos. Lauke lyja. Tikiuosi, Italijoje bus šilta. Štai mes lėktuve, kylame! Buvo truputį baisu. Po daugiau kaip dviejų valandų mes Milane. Tuomet kitu lėktuvu skrendame į Pescarą. Ten mūsų laukė autobusiukas, kuris mus nuvežė į viešbutį. Apie antrą nakties mes vietoje.

 Antradienis. Atsikėlę einame į viešbučio kavinę pavalgyti. Paskui į mokyklą, kur italų mokiniai buvo mums paruošę programą. Vėliau mums aprodė mokyklą ir parodė mūsų klasę. Po veiklų mokykloje ėjome į miesto centrą. Gidas mums pasakojo miesto istoriją. Tai Vasto miestas prie Adrijos jūros. Lauke šilta - dvidešimt laipsnių. Aplink auga palmės, kaktusai, mandarinai ir persimonai.

 Trečiadienis. Pusryčiai, mokykla, pietūs mokykloje. Po pietų apsilankėme pas merą.

 Ketvirtadienis. Smagiausia diena! Jūra! Lauke šilta, braidėme vandenyje, rinkome kriauklytes. Matėme didelį švyturį ir uolas.

 Penktadienis. Aplankėme ūkį, kuriame auginami asilai, avys, arkliai, povai, vištos, jūrų kiaulytės, vėžliai, katės, papūgos, šunys. Smagiausia dalis - patys gaminome picas. Minkėme tešlą picai, kurią iškepėme senovinėje krosnyje. Buvo tikrai skanu! Juk Italija - picų šalis. Vakare kartu su anglų komanda vakarieniavome miesto restorane.

 Šeštadienis. Italijoje auga daug alyvuogių ir vynuogių medžių. Alyvuogių medžiai, kaip ir mandarinų auga tiesiog mieste. Gali tiesiog nusiskinti ir čia pat suvalgyti. Kelionės metu apsilankėme ūkyje, kuriame augina alyvuoges ir spaudžia alyvuogių aliejų. Atsisveikinę su visais, paskutinį kartą pasivaikščiojome po Vasto centrą. Žaidėme parke esančioje aikštelėje. Ragavome itališkų ledų. Sėdėjome ant suoliukų, kalbėjomės, ir dar kartą žvelgėme į jūrą.

 Sekmadienis. Savaitė prabėgo labai greitai. Susikrovėme lagaminus... Į juos tilpo daug: daiktai, lauktuvės ir šilti bei gražūs prisiminimai. Ačiū mano mokyklai už nuostabią kelionę.

Viltė Bakšenskaitė

 

ĮSIMINTINA KELIONĖ

 

Spalio 10 dieną Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykloje patys vyriausi mokiniai buvo... ketvirtokai. Kodėl? Atsakymas labai paprastas: 5-10 klasių mokiniai lankėsi Kauno istorinėje Prezidentūroje ir gyvūnų prieglaudoje ,,Nuaras“.

Kadangi 2018-tieji yra Lietuvos valstybės jubiliejaus metai, nutarėme daugiau sužinoti apie savo valstybės istoriją. Valanda istorinėje Prezidentūroje prabėgo labai greitai: išgirdome įdomių pasakojimų apie prezidentūros veiklą, prezidentus, sužinojome, kaip tarpukario Lietuvoje buvo švenčiamos įvairios šventės. Baigiantis ekskursijai, pasitikrinome, ką įsiminėme.

                     Mūsų mokykla dalyvauja tarptautiniame Erasmus+ projekte ,,Socialinis verslumas ir savanorystė“. Pasinaudodami proga, nusprendėme aplankyti ir gyvūnų prieglaudą ,,Nuaras“. Važiavome ne tuščiomis rankomis: ruošdamiesi šiai išvykai, rinkome pinigus, nes žinojome, kad bet kokia parama gyvūnams labai reikalinga.

                      Prieglaudos darbuotoja papasakojo, kaip kilo mintis įkurti šiuos gyvūnų namus, kaip į juos patenka naminiai gyvūnėliai, likę be šeimininkų. Žmonės kartais nepagalvoja, kiek daug rūpesčio ir priežiūros reikalauja naminis keturkojis ir atsibodus juo rūpintis paprasčiausiai juos išmeta į gatvę. Kartais, išvažiuodami į užsienį, juos tiesiog palieka likimo valiai. Apie patirtus įspūdžius pasakoja mokiniai.

                      Aštuntokė Agnė: ,,Gyvūnų prieglaudoje buvo ir liūdna, ir smagu. Liūdna, kad tiek daug gyvūnų neturi šeimininkų, o smagu dėl to, kad ir mes šiek tiek prisidėjome prie beglobių gyvūnų gerovės“.

                      Aštuntokė Skaistė: ,,Graudu, kad tiek daug šunų ir kačių neturi namų. Jei galėčiau, juos visus pasiimčiau. Tokios išvykos reikalingos, nes pamatėme, kuo galime prisidėti prie beglobių gyvūnėlių gerovės“.

                      Devintokas Egidijus: ,,Nesuprantu, kaip galima šunį ar katę išmesti į gatvę. Jie tokie gražūs ir liūdni“.

                      Aštuntokė Augustina: ,,Buvo graudu matyti juos tokius vienišus, be namų, be šeimininkų. Ne visus galima paglostyti, nes jie jau bijo žmonių, nežino, kas jų laukia“.

                      Užtrukę prieglaudoje beveik valandą, grįžome namo. Pasižadėjome, kad nepamiršime beglobių gyvūnų, dar ne kartą juos aplankysime. Džiaugėmės, kad kelionė vyko už projekto lėšas, todėl daugiau surinktų pinigų galėjome paaukoti gyvūnėlių prieglaudai.

Laima Bakšenskienė

Socialinė pedagogė

 

Projekto dalyvių susitikimas Seredžiuje

Rugsėjo 24-29 dienomis Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykloje-daugiafunkciame centre (ir ne tik) galėjai išgirsti lenkų, vokiečių, italų, turkų kalbas. Vyko eilinis tarptautinės mainų programos Erasmus+ projekto ,, Muzika motyvuoja geriau mokytis " dalyvių susitikimas. Jau svečiavomės Lenkijoje ir Italijoje (šioje šalyje pabuvojau ir aš), o dabar garbė priimti svečius teko mums.

 Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, pasitikome svečius. Jų mokytojai pasiliko Kaune, viešbutyje, o mes, projekto dalyviai, kartu su tėveliais ,,išsidalinome“ mokinius. Aišku, buvo neramu: kaip susikalbėsime, ar jiems čia patiks? Prisiminiau, kaip aš nerimavau, vykdama į Italiją, o paskiau nesinorėjo išvažiuoti.

 Bet iš tikrųjų labai greitai radome bendrą kalbą, ir viskas buvo gerai.

 Savaitė su svečiais prabėgo kaip viena diena. Projekto koordinatoriai buvo suplanavę, ką kiekvieną dieną veiksim, ką pristatysim, kur važiuosim, ką pasakosim ar dainuosim. 

 Pirmadienį mokyklos aktų salėje vyko mokyklų ir šalių pristatymas, Europos turgus ir gražiausių lietuviškų žodžių vertimas į projekto dalyvių šalies kalbas. Tai buvo susipažinimo su kiekviena šalimi diena. Projekto dalyvių komandos rodė skaidres ir filmus apie savo šalis, dainavo, pasakojo. Pristatyti Lietuvą mums padėjo tautinių šokių kolektyvas ir vyresniųjų klasių mergaičių ansamblis. Tiesa, prieš prasidedant pasirodymams, Europos turguje pasivaišinome komandų atvežtais tautiniais patiekalais.

 Antradienis buvo skirtas pažinčiai su Jurbarku ir artimiausiais kaimynais. Jurbarke susitikome su meru, aplankėme Krašto muziejų, grįždami užsukome Panemunės pilį. Veliuonos A. ir J. Juškų gimnazijos mokiniams mūsų svečiai surengė smagų pasirodymą.

 Trečiadienį vykome jau toliau – aplankėme Trakus, viešėjome Vilniaus dešimtmetėje Balio Dvariono muzikos mokykloje. Smagu prisiminti, kaip darniai skambėjo visų projekto dalyvių atliekamas Europos Sąjungos himnas – L. Bethoveno ,,Odė džiaugsmui". Be abejo, svečiams aprodėme ir gražiausias sostinės vietas. Grįžome vėlai vakare pavargę, bet pilni įspūdžių.

 Ketvirtadienį vykome paskutinė į Klaipėdą, kur susitikome su Stasio Šimkaus konservatorijos dėstytojais ir studentais (primenu, kad ir jie, ir mes – ,,šimkiukai“). O iš pramogų mūsų svečiams labiausiai patiko apsilankymas delfinariume.

 Paskutinę susitikimo dieną, penktadienį, praleidome mokykloje. Iš pradžių svečiams aprodėme gražiausias gimtojo miestelio vietas, nuvykome prie atminimo lentos, skirtos Alui Jolsonui, iš Seredžiaus kilusiam žymiam aktoriui ir atlikėjui.

 Kol mes su svečiais vaikščiojome po miestelį, mūsų pradinukai mokykloje surengė ,,Rudens šventę": iš atsineštų daržovių, vaisių, žalumynų mokyklos sode dėliojo didžiules spalvingas gėles. Smagu, kad nepamiršo ir svečiams duoti darbo: jie iš daržovių turėjo sudėlioti žodį Erasmus+.

 Vakare visi susirinkome į diskoteką. Nors buvo smagu, tačiau žinojome, kad šeštadienį jau atsisveikinsime su savo naujais draugais ir ... lauksime kitų susitikimų.

 Savaitė prabėgo greitai, tačiau buvo įspūdinga: nemažai sužinojome apie savo draugų šalis, papročius, domėjomės, kaip mokiniai gyvena kitur.

       

Erasmus+ Sicilijoje

  Erasmus+ projekto dėka mes, devintokas Joris, aštuntokės Gabija bei Laura ir aš, septintokė Agnė kartu su mokytojomis Irena Štyk ir Margarita Baršauskiene turėjome galimybę nukeliauti į didžiausią Italijos salą – Siciliją. Tai buvo puiki proga pažinti šalies kultūrą, praplėsti anglų kalbos žinias, susirasti naujų draugų, aplankyti pačias gražiausias Sicilijos vietas. Jau iš anksto džiaugėmės, kad būtent mums teko tokia galimybė.

 Ankstyvą rytą, dar saulei nepatekėjus, išvykome į Vilniaus oro uostą, o iš ten – lėktuvu į Amsterdamą, kur persėdome į kitą lėktuvą, nuskraidinusį mus į Siciliją. Kai kurie iš mūsų skrido pirmą kartą, taigi naujos patirtys padėjo lengviau įveikti tolimą kelią. Žavėjo neįprasti vaizdai pro lėktuvo langus: akinantis dangaus mėlis, debesų kalnai, pagaliau snieguotos Alpių kalnų viršūnės ir vis ryškesni žemės lopinėliai...

 Visos kelionės metu smagiai bendravome, bet viduje jautėme nerimą, nes pirmą kartą keliavome taip toli nuo namų. Žinojome, kad teks gyventi kitose šeimas, taip sakant, vykstame į nežinią, ten, kur tikrai nėra artimųjų, tad mus ramino tik viena – su mumis buvo mūsų mokytojos.

                       Lėktuvas nusileido Katanijos oro uoste, ir štai jau mes Sicilijoje! Apstulbino šalia oro uosto stūksantis ir nuolat rūkstantis Etnos ugnikalnis, pakeliui į Vitorijos miestą (galutinį mūsų tikslą) regėti uolynai, nepaprasto grožio žiedai, aukštaūgiai kaktusai, ant medžių kyburiuojantys apelsinai... Atvykę į Vitoriją susitikome su šeimomis, kuriose turėjome gyventi. Šeimos buvo labai draugiškos ir su mumis nuoširdžiai bendravo, tad greitai baimė ir nerimas dingo, o mes tapome laukti šeimos nariai.

                       Kiekvieną dieną susitikdavome su saviškiais didelėje ir labai jaukioje Vitorijos mokykloje. Pirmoji diena prasidėjo visų projekte dalyvaujančių šalių – italų, turkų, lenkų, vokiečių ir mūsų, lietuvių, himnais, po kurių vyko šalių prisistatymai. Pristatydami savo šalį mes papasakojome ir apie savo mokyklą, nors ir mažą, tačiau gebančią nuveikti didelius darbus. Įdomu buvo susipažinti su kitų šalių mokinių veiklomis, įvairiais jų atliekamais projektais. Kadangi projekto tema siejasi su muzika, kitą dieną Joris, Laura ir Gabija rodė skaidres ir pasakojo apie Stasį Šimkų, visi stebėjo mūsų parengtą filmuotą medžiagą iš S. Šimkaus chorų festivalio. Trečioji diena buvo skirta dainai – visi kartu dainavome namie išmoktą anglišką dainą, klausėmės kitų šalių dainų, stebėjome italų parengtą muzikinį spektaklį „Pelenė“. Ypač smagi diena buvo, kai mus ir kitų šalių vaikus bei mokytojus pakvietė kelionėn į seną istorinį Modikos miestą. Tai gražus, kalnuose įsikūręs barokinio stiliaus miestas, įtrauktas į UNESCO sąrašą, palikęs mums nepaprastų įspūdžių.

  Deja, viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Viešnagė baigėsi, laukė ilga kelionė namo – teko pabuvoti Romos ir Paryžiaus oro uostuose, pajusti prancūziško miesto dvasią. Liko puikūs prisiminimai, nauji draugai, įdomūs išbandymai, smagios patirtys ir būsimų susitikimų lūkesčiai... Ačiū mokytojoms - Irenai Štyk ir Margaritai Baršauskienei, kad mumis pasitikėjo, leido išbandyti save ir sudarė galimybę išvykti į tokią puikią kelionę.

                       Projektas tęsiasi, taigi mūsų laukia naujos patirtys...

 Agnė Bartuševičiūtė, 7 klasė

 

Į Bulgariją su Erasmus+

Ankstyvą kovo 29 dienos rytą išvykome į Vilniaus oro uostą. Su jauduliu laukėme, kada nuskrisime į dar niekada neregėtą savo akimis ir tik kompiuterio ekrane matytą Bulgariją. Atskridę į Bulgarijos sostinę Sofiją, kurioje gyvena daugiau nei milijonas žmonių, išlipę pajutome gaiviai šiltą, gryną orą, o vaizdai, kuriuos pamatėme, tiesiog gniaužė kvapą

Susitikau su šeima, kurioje, žinojau, reikės gyventi keletą dienų. Susitikimo laukiau, tačiau labai jaudinausi. Pamačiusi mergaitę, vardu Simona, ir jos šeimą kaipmat nusiraminau ir pralinksmėjau – jie iš pat pradžių buvo tokie linksmi ir geranoriški, kad visos baimės greitai pradingo. Ši šeima su manimi elgėsi labai draugiškai ir norėjo per trumpą mano viešnagės laiką parodyti kuo daugiau savo nuostabios šalies.

Pirmoji mūsų išvyka buvo į antrą pagal dydį šios šalies miestą Plovdivą (Plovdiv). Vėliau apsilankėme Rilos vienuolyne, kuris yra Rilos kalnuose 1 147 m virš jūros lygio. Vienuolynas įkurtas 10 a. ir yra apjuostas 24 m aukščio akmeninėmis sienomis.

Savaitgalį aš ir Simonos šeima vykome apžiūrėti kalnų, kuriuos galėjome matyti pro buto langą. 30 min kilome į kalną, o pakilus į pačią viršūnę atsivėrė labai gražus vaizdas – horizonte pamatėme visą Sofiją. Neįmanoma apsakyti to jausmo, kai esi virš debesų ir supranti, koks menkas esi. Tokį grožį žodžiais sunku nupasakoti. Vėliau vykome į zoologijos sodą. Pamačiau gyvūnų, kokių nebuvau niekada regėjusi ir kokių nėra Lietuvoje. Kitą dieną šeima, kurioje gyvenau, parsivežė ir tris mano draugus. Mes visi kartu žaidėme kėgliais, o kiek vėliau vaikščiojome po parką ir žaidėme žaidimų aikštelėje.

Laikas bėgo labai greitai. Gyvendama Simonos šeimoje nuolat klausydavau pasakojimų apie Bulgarijos kultūrą, papročius bei maistą. Man teko paragauti nacionalinio patiekalo, kurį pagamino mano draugė Simona – giuveč (mėsos patiekalas, paruoštas su daržovėmis, bulvėmis ir rūgpieniu). O antradienį, kai reikėjo išvykti, buvo liūdna atsisveikinti su jau tapusia drauge Simona, jos šeima, ir, žinoma, su Bulgarija.

Tai buvo nepakartojama, pilna įspūdžių kelionė, kurią prisiminsiu labai ilgai!

 Vesta Karaliūtė, 6 kl. mokinė

 
 

Į Bulgarija keliavome su projektu ,,ERASMUS+”. Tik atvykus į oro uostą mane pasitiko šeima, kurioje paskui gyvenau visą savaitę. Tai labai miela ir draugiška šeima.

Mokykloje susitikome su kitų šalių projekto dalyviais, kelias pamokas praleidome su septintos klasės mokiniais. Po to buvo ekskursija po Sofiją. Aplankėme Šv. Aleksandro Nevskio katedrą, kuri man padarė didelį įspūdį.

Mes nemažai keliavome: apsilankėme Plovdive, buvome kalnuose, apžiūrėjome Rilos vienuolyną. Tai pats seniausias vienuolynas, pastatytas aukštai kalnuose. Nuo jo atsiveria nuostabūs vaizdai, paskui vykome į Burgaso miestą, kur praleidome likusią dienos dalį.

Septintą dieną mūsų laukė skrydis namo, į Lietuvą. Buvo labai gaila palikti Bulgariją. Norėčiau dar kada nors nuvykti į šią šalį.

Iveta Meiliūnaitė, 6 klasės mokinė

 

Prieš kelionę į Bulgariją visi buvome šiek tiek susijaudinę, bet laimingi. Kai prieš kelionę atėjom į mokyklą, visi norėjom grįžti namo: baugino nežinomybė. Bet paskutiniąją kelionės dieną verkėme ir norėjome pasilikti Bulgarijoje ilgiau, nes šeimos, kuriose gyvenome, mus sutiko labai draugiškai ir nuoširdžiai.

                      Savaitė Bulgarijoje prabėgo kaip akimirka. Rytais mes eidavome į mokyklą, būdavome pamokose, o vėliau važiuodavom į ekskursijas, pramogaudavom. Su draugais eidavom į parkus, prekybos centrus, muziejus, žaidėme futbolą, boulingą, valgėme ledus ir linksmai leidome laiką.

                      Buvo labai smagi kelionė! Aplankėme daug įvairių vietų ir objektų. Linkiu sėkmės savo draugams, kurie dar važiuos į užsienį su Erasmus+ projektu.

Dabar mes jau laukiam projekto dalyvių Seredžiuje ir ruošiamės jų atvykimui. Svarbiausia – pasitikėti savimi ir būti drąsiems!

Inga Laiconaitė, 6 klasės mokinė

 

IŠVYKA Į LENKIJĄ

 Mums labai pasisekė, kad mūsų mokykla – Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcis centras – pateko į Erasmus+ projektą "Muzika motyvuoja geriau mokytis". Šiame projekte dalyvauja Lietuvos, Lenkijos, Turkijos, Vokietijos ir Italijos mokyklos. Projektas ypatingas tuo, kad visi projekto dalyviai apsilanko kiekvienoje šalyje. Aš turėjau galimybę apsilankyti kaimyninėje Lenkijoje.

                       Vasario devynioliktą dieną išvažiavome pas projekto partnerius į Lenkijos miestą Bydgoščių. Kelionė truko labai ilgai, net devynias valandas. Sekmadienio vakarą po ilgos ir nerimo kupinos kelionės autobusu pagaliau atvykome į Bydgoščių. Ten mūsų jau laukė šeimos, su kuriomis praleidome visą savaitę. Tą pirmąjį vakarą mes tiesiog išsikrovėme daiktus ir artimiau susipažinome su šeimomis. Mane priėmusioje šeimoje buvo mergaitė vardu Elena, jos mama, močiutė ir tėtis. Bendrauti buvo gana sunku, nes tik Elena mokėjo kalbėti angliškai. Bet laikui bėgant supratau, kad svarbesnis už kalbos mokėjimą yra noras bendrauti.

                       Pirmoji diena buvo sunkiausia. Pasijutau kaip naujokė, laukianti pirmosios pamokos. Nežinojau, kas manęs laukia, nepažinojau vaikų iš kitų šalių. Pirmiausia mus pasveikino mokyklos direktorė, po to įvyko trumpa ekskursija po mokyklą. Ji buvo didžiulė! Daug kabinetų, dideli ir ilgi koridoriai, buvo net baseinas su čiuožykla. Gaila, neturėjome laiko paplaukioti... Turėjome ruoštis šalių pristatymams.

 Kiekviena šalis parengė kažką ypatingo. Vieni rodė skaidres, kiti – pačių kurtus filmukus, treti šoko. Mes dainavome lietuvių liaudies dainą ,,Ant kalno gluosnys". Po prisistatymų vaišinomės kiekvienos šalies tradiciniu maistu, vyko trumpi šokiai. Po jų važiavome į susitikimą su Bydgoščiaus miesto meru. Deja, jis pats mūsų priimti negalėjo, todėl bendravome su jo pavaduotoja. Ten buvo pristatyta visa projekto programa, taip pat turėjome padainuoti po vieną dainą savo gimtąja kalba. Mes pasirinkome dainą "Ant kalno mūrai". Po susitikimo su mero pavaduotoja nuėjome į pagrindinę miesto aikštę, kurioje ėjome iškėlę projekto šūkius. Grįžę namo bendravome su šeimomis. Diena prabėgo labai greitai.

                       Antradienis buvo kiek lengvesnis. Jau apsipratome su naujomis šeimomis, mokykla, vaikais iš kitų šalių. Prasidėjo mokomieji užsiėmimai. Kadangi projekto pavadinimas - "Muzika motyvuoja geriau mokytis" viskas buvo susiję su muzika. Vokiečių pristatymas buvo apie scenos dekoracijas, apšvietimą ir pasirengimą koncertams bei kitiems renginiams. Supratau, kad tai labai sudėtingas darbas, kurį dirbti gali ne kiekvienas. Žmogus turi būti labai kruopštus. Vėliau mokiniai iš Lenkijos parodė, kaip reikia kurti tinklaraštį internete. Man tai buvo visai nauja ir labai sunku, tačiau nėra užduoties, su kuria nesusidoročiau. Su mokytojų pagalba man pavyko. Pavalgėme pietus ir išėjome namo. Tą dieną mes labai daug kalbėjomės. Elena mokė piešti, mes dainavome karaoke, šokome...

                       Trečiadienį italai pristatė ir parodė mums projekto tinklaraštį, kurį jie patys sukūrė. Atsakinėjome į tame tinklaraštyje surašytus klausimus apie internetą. Po to atėjo mūsų eilė. Mes turėjome parodyti, kaip reikia kurti skaidres. Po to projekto dalyviams davėme praktinę užduotį: sukurti skaidres apie žymų tos šalies žmogų. Žinoma, su mūsų pagalba. Buvo gana sunku, nes kompiuteriuose buvo lenkiškos programos, taigi turėjome pasikliauti savo atmintimi. Be to, aiškinti turėjome ne lietuviškai, o angliškai, tačiau įveikėme ir šią kliūtį. Mokiniai iš Turkijos parodė jų pačių parengtus muzikinius klipus. Jie buvo nuostabūs! Po pamokų su Elena ir jos mama važiavome į kitame miesto gale esantį ypatingą pastatą, kuriame gyveno tik įvairių rūšių papūgos. Tai buvo nuostabu! Įsivaizduokite, kad visur aplink jus skraido papūgos. Jos tupia ant jūsų rankų ir lesa iš jų. To kiekvieną dieną tikrai nepatirsi. Po išvykos į " Papugarnia" (taip vadinosi tas pastatas su papūgomis) nuvykome į prekybos centrą užkąsti. Grįžus namo, Elenos mama sumanė mums padaryti šukuosenas, todėl miegoti nuėjome labai vėlai.

                       Ketvirtadienį mes važiavome į ekskursiją po Torunę, tačiau prieš tai aš pabuvojau ir pamokose. Man nusišypsojo laimė pakliūti į fizikos ir matematikos pamokas. Po jų sėdome į autobusą ir išvykome į Torunę. Po valandą trukusios kelionės mes atvykome į miestą. Pamatėme pasvirusį sienos bokštą, kurį, pasak legendos, pastatė nusikaltęs vienuolis, nuostabius pastatus, bažnyčias, pagrindinę aikštę, prie kurios stovėjo asilo skulptūra. Pasak kitos legendos, prasikaltusius žmonės pasodindavo ant geležimi kaustyto asilo, apaudavo juos metaliniais batais ir asilas juos nešdavo aplink visą aikštę. Po to ėjome prie kryžiuočių pilies griuvėsių. Pasakojama, kad tą pilį naktį susprogdino patys miesto gyventojai. Taip pat pasivaikščiojome po naująją Torunę (yra senoji ir naujoji Torunė). Vėliau nuvykome į planetariumą, kuriame vyko virtuali kelionė po visas žinomas planetas. Po pietų nuvykome į paskutinę mūsų stotelę - ,,Legendų namą". Jame mes patys tapome seniau vykusių įvykių dalyviais: karaliumi Jogaila, kariais, valtininkais, net raganomis! Taip pat patys statėme pasvirusį Torunės sienos bokštą. Tai buvo neužmirštama patirtis, kurią prisiminsiu visą gyvenimą.

                       Penktadienį baigėme atsakinėti į tinklaraštyje pateiktus klausimus. Vėliau pasiskirstėme darbais: vieni (tarp jų ir aš) kūrė skaidres apie šią savaitę, o kiti – filmukus. Buvo labai įdomu. Po pertraukėlės aptarėme mūsų komandinius darbus, juos peržiūrėjome. Pavalgę pietus grįžome į šeimas, su kuriomis gyvename. Aš su Elena, jos mama ir draugais važiavau žaisti boulingą. Supratau, kad nesvarbu, ar supranti kitą kalbą ar nelabai, vis dėlto gali būti labai linksma.

 Tai buvo ilga ir pilna nuotykių savaitė, kurios niekada nepamiršiu. Lenkijoje susiradau naujų draugų, pažinau naują, nors gana panašią kultūrą. Esu labai dėkinga už tokią nuostabią kelionę. Manau, kad dar sugrįšiu į Lenkiją, tačiau jau ne kaip mergaitė, Lietuvos atstovė projekte, o kaip šeimos, kurioje gyvenau, draugė.

  Laura Laukaitytė, 9 klasė

Pirmasis projekto dalyvių susitikimas

Lapkričio 13 dieną iš ryto mes, mokytoja Irena Štyk ir mokyklos direktorius Petras Baršauskas, vykome į Vilniaus oro uostą – laukė kelionė į Vokietijos miestą Frankfurtą. Iš ten dar valanda kelio traukiniu – ir mes jau Giessen mieste, kur turėjo įvykti pirmasis projekto ,,Muzika motyvuoja geriau mokytis“ dalyvių susitikimas.

Pirmadienio rytą susirinkome projekto koordinatoriaus mokykloje, kur susipažinome su kolegomis iš Italijos, Lenkijos, Turkijos ir, aišku, Vokietijos. Aptarėme dvejų metų veiklą, būsimus susitikimus, į kuriuos vyksime kartu su mokiniais. Supratome, kad laukia daug įdomios veiklos, bet kartu sugebėsime puikiai viską atlikti.

Vėliau mums aprodė mokyklą. Patiko mandagūs mokiniai, malonūs mokytojai, erdvios klasės.

Projekto koordinatoriai pasirūpino, kad svečiai kuo daugiau pamatytų: buvo surengta ekskursija po Giessen miestą. Daug įdomaus sužinojome, daug pamatėme. Rytojaus dieną ne mažesnį įspūdį paliko Frankfurtas prie Maino. Didingi pastatai, upė Mainas, o pats miestas jau pradėjo puoštis Kalėdoms.

Šventinė nuotaika mus lydėjo ir į Lietuvą. Puikūs žmonės, su kuriais bendrausime dvejus metus, laukiantys darbai, kuriuos atliksime su mokiniais ir mokytojais, vertė galvoti, kad bus labai įdomu ir smagu: mūsų mokiniai vyks į Italiją, Lenkiją, Turkiją, o pas mus atvyks šių šalių atstovai.

Tad palinkėkime sau sėkmės ir gražių įspūdžių.


Apdovanojimas už kokybę

Informacija

Seredžiaus Stasio Šimkaus pagrindinė mokykla tapo Comenius kokybės konkurso nugalėtoja

 Maloniai nustebome gavę kvietimą atvykti į Švietimo mainų paramos fondo jau penktą kartą organizuojamą šventinį renginį, kuriame bus apdovanoti geriausi programos Mokomės visą gyvenimą projektų vykdytojai.    

Skaityti daugiau: Apdovanojimas už kokybę

Edukacinės programos

Informacija

EDUKACINĖ PROGRAMA „DUONA ANT MŪSŲ STALO“

Programos tikslai:

  • Supažindinti mokinius su duonos atsiradimo istorija pasaulyje ir Lietuvoje.
  • Praplėsti žinias apie duonos kelią nuo rugių sėjos iki mūsų stalo.
  • Parodyti duonos tešlos minkymo, kepalo formavimo, pašovimo į krosnį ir kepimo procesą.
  • Skatinti mokinius giliau pažinti gimtojo kaimo paveldą, jį gerbti ir puoselėti.

Iš anksto užmaišoma duona, kad išrūgtų. Kai duona išrūgsta, kuriama duonkepė krosnis. Iškūrenus krosnį iššluojamos žarijos, mokiniams stebint formuojami nedideli kepalėliai – bandelės. Juos gali suformuoti patys mokiniai. Kepalėliai uždedami ant ližės ir pašaunami į krosnį. Kol duona kepa, mokiniai supažindinami su duonos atsiradimo istorija pasaulyje ir Lietuvoje, įvairiomis duonos rūšimis. Vaikams pasakojama apie duonos kelią nuo rugių sėjos iki mūsų stalo, parodomi rugiai, iš jų sumalti miltai. Mokiniai gali apžiūrėti seniau naudotus darbo įrankius. Norintys gali pabandyti pinti iš vytelių, o esant geram orui gali aplankyti istorines Seredžiaus vietas, užlipti ant piliakalnio.

Iškepus duoną kartu sėdama prie stalo senoje seklyčioje, vaišinamasi kepta duona, prisimenama tautosaka apie darbą ir duoną: mįslės, patarlės, dainos, žaidimai...

Programa skiriama mokiniams ir visiems, besidomintiems duona ir jos kepimu. Programos trukmė- 2,5 valandos. Priimamos 10- 15 lankytojų grupės. Iš kiekvieno lankytojo imamas 3 litų mokestis. Programa užsakoma ne vėliau kaip prieš savaitę. Teirautis telefonais 844742344 arba 860613530

EDUKACINĖ PROGRAMA „PYNIMAS IŠ VYTELIŲ SEREDŽIAUS KRAŠTE“

Programos tikslai

  • Supažindinti mokinius su vienu įdomiausių Seredžiaus krašto verslų – pynimu iš vytelių
  • Supažindinti lankytojus su pynimo technika, mokyti pačius pinti
  • Skatinti domėtis pynimo verslu
  • Skatinti giliau pažinti gimtojo krašto paveldą

Serediškiai, gyvenantys dviejų upių santakoje, nuo seno puoselėja tradicinius amatus ir verslus. Pynimas iš vytelių – vienas seniausių verslų Lietuvoje ir Seredžiuje. Nemuno ir Dubysos pakrantėse siūbuoja karklai, iš kurių ir pinama .

Muziejaus lankytojai supažindinami su vytelių paruošimo technologija. Pynėja pasakoja, kad gražūs ir tiesūs karklai nupjaunami, nukerpami naudojant aštrius peilius ar sodininko žirkles. Karkliukų vytelės apdorojamos ir naudojamos įvairiems dirbiniams. Paprastesniems krepšeliams pinti naudojamos vytelės su žieve, o rimtiems, gražiems darbams karkliukus meistrai stengiasi nupjauti gegužės ar rugpjūčio mėnesį, nes tada jie gerai lupasi. Gana primityvių įrankių – lupikų pagalba nuo vytelių atskiriama ir nuimama žievelė. Baltos vytelės išdžiovinamos. Taip paruoštą žaliavą pynėjai naudoja ištisus metus. Prieš pradedant pinti, vyteles reikia pamirkyti vandenyje, kad būtų lanksčios, o tada jau laukia nelengvas, kruopštus, bet labai įdomus darbas. Norint paruošti darbui, reikia vytelę suskaldyti specialia mašina – senolių „striūga“ vadinama, išdrožti. Tokių vytelių sluoksniu apipinami paveikslų rėmai, pinami lengvi krepšeliai. Smulkios vytelės naudojamos mažesniems dirbiniams – vazelėms, krepšeliams, svogūninėms pinti, o stambesnės – krepšiams, skrynioms, skalbinių dėžėms ir baldams.

Programos metu mokiniai supažindinami su pačiu pynimo procesu, patys pabando pinti. Lankytojai pynėjo pagalba per trumpą laiką gali patys nusipinti nesudėtingą dirbinėlį – gėlių krepšelį – ir jį parsivežti kaip atsiminimą apie Seredžių ir senąjį serediškių amatą – pynimą iš vytelių.

Pynimo iš vytelių programa vykdoma atskirai arba integruojama į edukacinę programą „Duona ant mūsų stalo“.

Estija

Informacija

Comenius projekto kelionė į Estiją

Vasario 19 dienos rytą mūsų delegacija su gera nuotaika ruošėsi kelionei į tolimą pietų Estiją, Antslos miestelį. Maždaug devintą valandą ryto mes pajudėjome iš Seredžiaus link Estijos.Nors oro, kelių sąlygos kelionei buvo ne pačios geriausios, tačiau kelionės tikslą pasiekėme greitai! Kai atvykome į Antslos gimnaziją, mane ir mano klasioką Roką pasitiko šeimos, kuriose mes gyvenome šias nuostabias 5 dienas. Gyvenimas šeimose prieš kelionę atrodė didelis išbandymas, tačiau kai atvykome, viskas apsivertė aukštyn kojom – tai buvo puiki patirtis.

Skaityti daugiau: Estija

Maitinimo organizavimas

Informacija

Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklai-daugiafunkciam centrui maitinimo paslaugas (išskyrus ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo grupę) teikia VŠĮ „Kretingos maistas“. Maistas vietoje negaminamas, o atvežamas iš virtuvės, esančios Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje.

1-4 klasių mokiniai valgo po 3 pamokų nuo 11.05 val.

5-10 klasių mokiniai valgo po 4 pamokų nuo 12.05 val.

 

 MAITINIMO ORGANIZAVIMO TVARKA

VALGIARAŠTIS 4-7 METŲ VAIKAMS

VALGIARAŠTIS 6-10 METŲ VAIKAMS

VALGIARAŠTIS 11 METŲ IR VYRESNIEMS

Valgiaraščių suderinimo pažymos iš VMVT

 

 

 

   
Straipsnių peržiūrėjimai
96362
   
© ALLROUNDER