Pamokos kitaip

   

PROJEKTAI

   

Facebook

   

Muziejai

Informacija

Mokyklos muziejai

            1980 metais mokykloje atidarytas Kraštotyros muziejus. Muziejus įkurtas pagrindinio mokyklos pastato vienoje klasėje. Sukaupta nemažai dokumentų, liudijančių įvairius   Seredžiaus krašto istorinius laikotarpius, užrašyti tremtinių atsiminimai, aprašytos kaimų istorijos, užrašyta nemažai įdomių serediškių pasakojimų, sukaupta krašto tautosakos. Muziejuje galima susipažinti su krašto senosios buities rakandais, verpimo, audimo, amatininkų darbo įrankius. Kasmet mokiniai renka kraštotyrinę medžiagą pasirinkta tema. Sukaupta medžiaga kasmet apibendrinama kraštotyrinėje konferencijoje, į kurią kviečiami kitų mokyklų mokiniai, svečiai, kraštotyros specialistai. Muziejaus stenduose susipažįstame su mokyklos istorija. 

 2001 metais mokykloje atidaryta dar viena muziejaus patalpa – KNYGOS muziejus. Jame eksponuojama ekspedicijų metu surinkti spaudiniai – knygos, žurnalai, prieškaryje leistos periodinės spaudos komplektai. Dovanų gavome dalį gydytojo Antano Bandzos archyvo. Surinkta nemažai senųjų mokyklinių vadovėlių. Eksponuojama senųjų maldaknygių, kalendorių kolekcijos.

 2003 metais buvusiame mokyklos bendrabutyje mokyklos iniciatyva įkurtas Seredžiaus Krašto muziejus.  Jame dvi salės supažindina su Seredžiaus  krašto istorija ir žymiais kraštiečiais. Trečioji patalpa įrengta kaip kaimo sodybos seklyčia. Joje galima susipažinti su tradiciniais Seredžiaus krašto amatais ir verslais. Seredžiaus pynėjai čia moko jaunimą pinti iš žilvičių vytelių. Šioje patalpoje gali susirinkti miestelio bendruomenė aptarti savo reikalų. Įrengta šiame muziejuje ir senovinė virtuvė, kurioje kepama duona pagal serediškių receptus. Parengta edukacinė programa „Duona ant mūsų stalo“.  Šis muziejus turėtų tapti senovinių verslų ir amatų centru. Muziejaus ruošimu ir turtinimu rūpinasi Seredžiaus mokyklos mokytojai ir mokiniai.  


  SEREDŽIAUS PAGRINDINĖS MOKYKLOS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS

             Mokyklos Kraštotyros muziejuje lankytojai gali susipažinti su keliomis ekspozicijomis.  

           „MOKYKLOS ISTORIJA“. Mokyklos istorija pateikiama muziejaus stenduose, muziejuje saugoma mokyklos vėliava, mokykliniai dokumentai: įvairių laikotarpių mokyklos baigimo pažymėjimai, klasių žurnalai, seni sąsiuviniai, mokinių darbeliai, simbolinis mokyklos raktas, abiturientų testamentai, šimtadienių kalendoriai, mokyklos laikraščio „Skambutis“ egzemplioriai, apdovanojimai, įvairių laikotarpių mokykliniai reikmenys(rašalinės, portfeliai, plunksnakočiai ir kt.), sovietmečio jaunimo organizacijų atributai, mokyklinės uniformos. Atskira ekspozicija pavadinta“ Kai pabosta pamokos“. Čia eksponuojami daiktai, kuriais kartais „žaidžia“ mokiniai per pamokas: įvairios timpos, popierinės šaudyklės, lėktuvėliai, pačių pasigaminti rašikliai ir kt. Ši ekspozicija sutraukia daugiausia lankytojų- mokinių. Muziejuje eksponuojami per ilgą mokyklos istoriją parengti mokinių ir mokytojų kraštotyriniai darbai, kelionių aprašymai, klasių dienoraščiai, literatų darbai, mokykliniai albumai su nuotraukomis. Mokiniai žino, kad jie gali palikti mokyklos muziejuje tai, ką norėtų išsaugoti ateičiai. Atvykę po 10 ar daugiau metų į susitikimus, jie suranda savo darbus, nuotraukas ir tuo labai džiaugiasi. Mokyklos istorijos ekspozicijas dažnai lanko mokinių tėvai, buvę mokyklos mokiniai.

           „SEREDŽIAUS KRAŠTO BUITIS“ Ši ekspozicija skirta pažinčiai su mūsų krašto senaisiais darbo ir namų apyvokos įrankiais. Ekspozicija sudaryta iš trijų parodų. Mokiniams ir miestelio bendruomenei ypač įdomūs linų apdirbimo įrankiai, kurie eksponuojami atskiroje parodoje. Mokiniams muziejuje vedamas pamokų ciklas „Lino kelias“. Per etninės kultūros pamokas vaikai susipažįsta su visais darbo procesais, susijusiais su linininkyste, gali patys pabandyti minti linus mintuvais, juos šukuoti, verpti, vyti pančius, sukti siūlus lankčiais. Pažintį su linu pratęsia popamokiniame renginyje „ Krašto audėjos ir audiniai“, į kurį kviečiamės serediškes verpėjas, audėjas, rengiame audinių parodas.

Ekspozicijos dalis skiriama parodai „ Duona ant mano stalo“, kuri pakviečia mokinius susipažinti su senoviniais javų sėjos, pjūties, kūlimo, malimo įrankiais. Mokiniai gali pamėginti sijoti rėčiu, sužino, kaip maišydavo kubile duoną, aptariama, kaip atrodė senovinė krosnis, muziejuje atranda ližę. Dažnai į pamoką kviečiame močiutes, kurios papasakoja, kaip kepdavo duoną savo namuose. Ypač mokiniams būna įdomu, kada su kraštotyros būrelio nariais apsilankome serediškės duonos kepėjos namuose. Taip išlaikomas kartų ryšys ir tradicijų tąsa.

Mokiniai ir miestelėnai muziejuje susipažįsta ir su kitais daiktais, menančiais serediškių senąją buitį. Čia yra senieji virduliai, puodai, porcelianiniai stalo indai, anglimis šildomi lygintuvai, žibalinės lempos, puošnios svarstyklės, netgi siuvamoji mašina.

           „KRAŠTO ISTORIJA“ - tai ekspozicija, susidedanti iš kelių parodų, supažindinančių su įvairiais mūsų krašto laikotarpiais. Parodoje „Senieji radiniai“ eksponuojamos senovinės keramikos šukės, balnakilpė, akmeniniai kirvukai, rasti kasinėjant senojo Seredžiaus teritoriją prie Palocėlio ir piliakalnio. Vieno puodo šukėje yra išlikęs 18 a. įspaustas pirklio ženklas- antspaudas. Tai įdomu mokiniams ir kitiems muziejaus lankytojams.

            „Senieji dokumentai“- taip vadinasi paroda, kurioje eksponuojami tarpukario Lietuvos dokumentai su autentiškais prezidento K. Griniaus, to meto ministrų bei valdininkų parašais. Čia randame įvairius kvitus, vekselius, pažymėjimus ir kt. Įdomūs vokiečių okupacijos dokumentai, dažnai rašyti vokiečių kalba, pažymėti vokiškais antspaudais. Sovietmečio laikotarpis pristatomas dokumentais( sovietinė konstitucija, žemės bendro naudojimo, kolūkiečių darbadienių apskaitos, garbės raštų, priklausomybės partijai ir kt.), sovietmečio reliktais.

            „Karo audros palikimas“- paroda, ypač lankoma mokyklos vaikinų. Tai radiniai, likę po Antrojo pasaulinio karo mūsų krašto laukuose: šovinių gilzės, apkabos, šalmai. Eksponuojamos sprogusių sviedinių skeveldros. Norintys gali paskaityti atsiminimus serediškių, patyrusių karo audros baisumus.

            „Krašto atgimimo“ parodoje rasime Sąjūdžio veiklos atspindžius: pirmųjų mitingų nuotraukos, ženkleliai su kandidatų į pirmuosius prezidentus atvaizdais, lentelės nuo valdininkų kabinetų durų, rodančios pokyčius atgimusioje Lietuvoje Atskirame aplanke sukaupta medžiaga apie rinkimus ir vykusius referendumus.

            „Tremtiniai ir rezistentai“_ ekspozicijoje pateikiama Seredžiaus krašto tremtinių atsiminimai, laiškai, nuotraukos, mokinių užrašyti pasakojimai. Eksponuojama tremtinių kūryba. Šioje ekspozicijoje randame albumą, kurį parengė mokiniai, tai pasakojimai apie rezistencinę kovą Seredžiuje. Albumas iliustruotas nuotraukomis bei rezistentų kūryba.

Krašto istoriją papildo „Numizmatikos“ paroda, kurioje susipažįstame su įvairių laikotarpių piniginiais ženklais, naudotais Lietuvoje. Dabar ši paroda papildoma ir kitų Europos šalių pinigais, naudotais iki įstojimo į Europos Sąjungą arba dar tebenaudojamus.

           „TAUTOSAKA“ - ekspozicijoje sukaupta serediškio etnografo Prano Virako dar 19 a. pabaigoje užrašytos mūsų apylinkėse dainos, pasakos, patarlės, mįslės, įvairūs pasakojimai. Dauguma jų – P. Virako rankraščių kopijos. Šią medžiagą papildo jau vėlesniais laikais – 20 a. užrašyta tautosaka. Kaupiama ir šių dienų liaudies kūryba. Ji įrašyta kasetėse ir kompaktiniuose diskuose.


    SEREDŽIAUS PAGRINDINĖS MOKYKLOS KNYGOS MUZIEJUS

            Knygos muziejuje pristatomos kelios ekspozicijos.

                    „Senoji raštija“ -  ši ekspozicija supažindina su senosiomis knygomis lenkų ir lietuvių kalba. Seniausia knyga datuota 1883 metais, išleista lenkų kalba Vilniuje. Liepojoje lietuvių kalba 1897m. išleista knyga „Mythai, pasakos ir legendos“, K. Donelaičio Raštų 1907 m. leidinys, 1906 m. leistas Naujasis Testamentas supažindina lankytojus su lietuviškąja raštija spaudos draudimo laikotarpiu. Senosios „Aukso altoriaus“ maldaknygės, knygos, įrištos oda, užrakintos mažomis spynelėmis- visa tai padeda mokiniams suprasti raštijos raidą ir knygos kelią .

           „Prieškario knyga“ - ekspozicija pateikia populiarios tuo laikotarpiu „Sakalo“ leidyklos knygas, Šv. Kazimiero draugijos leidinius, Maironio „Pavasario balsų“, Vaižganto 1929 m. Raštų leidimą. Čia rasime Juozapo Zavadskio knygyno leidinius, tarp jų- 1916 m. spausdintą Žemaitės „Vaikams rinkinėlį“, P. Klimo knygą „Lietuva, jos gyventojai ir sienos“, pasiekusią skaitytojus 1917 m., buvusias ypač populiariomis M. Valančiaus „Paaugusių žmonių knygelę“ ir „Palangos Juzę“, B. Sruogos, K. Binkio leidinius.

           „Sovietmečio leidiniai“ – eksponuojamos karo metų ir pokario knygos. Supažindinama su žymiausiais pokario rašytojais ir jų kūriniais. Mokiniams ypač patinka periodika. Jie domisi sovietmečiu spausdinto „ Moksleivio“ žurnalu“, „ Pergale“, „Švyturiu“, „Šluota“, „Komjaunimo tiesa“, „Lietuvos pionierius“ ir kitais spaudiniais.

           Daktaro Antano Bandzos archyvas - ekspozicija gauta iš A. Bandzos giminaitės. Daktaras A. Bandza rinko vertingus prieškario spaudinius, ypač domėjosi kultūriniu Lietuvos gyvenimu, taip sukaupė nemažai įdomių kultūros, meno žurnalų, daugumą jų įrišo. A. Bandza sovietmečiu apkeliavo Žemaitiją ir nufotografavo, unikaliausius, meniškiausius kryžius ir koplytstulpius. Nuotraukas sudėjo į vardinį albumą, kuris eksponuojamas mūsų Knygos muziejuje. Šiam archyvui priklauso ir prieškario bei karo metų laikraščiai, kuriuose užfiksuoti svarbūs Lietuvai ir visam pasauliui įvykiai : Antrojo pasaulinio karo pradžios paskelbimas, Molotovo- Ribentropo pakto pasirašymas ir kt.

           „Mokyklos auklėtinių kūryba“ - ši ekspozicija ypač lankoma miestelio bendruomenės ir svečių. Tai knygos, kurias yra išleidę ir padovanoję mokyklos muziejui buvę mūsų mokiniai. Čia rasime Edmundo Muloko „Šiaurės dienoraštį“, Romualdo Svidersko, „ Trispalvė Arkties vandenyne“, Leono Jonaičio, Juozo Čepelės, Stasio Santvaro knygas. Naujausi leidiniai- Gedimino Kulikausko apsakymai 1998 ir 2001 m. išleistose „Geriausioje Lietuvos fantastikoje“. Atskiras skyrelis skirtas dabar besimokančių mokinių kūrybiniams bandymams. Muziejuje saugomi geriausi mokinių rašiniai, poezija, kiti kūrybiniai darbeliai. Juos visada gali paskaityti mokiniai, mokytojai ar svečiai. Kasmet rengiamos Knygos muziejuje mokinių kūrybos parodos.

           „Mokyklinio vadovėlio istorija“ - tai pažintis su senaisiais mokykliniais vadovėliais. Patys mokiniai surinko gimtosios ir užsienio kalbų, matematikos, (algebros, geometrijos, trigonometrijos, istorijos, gamtos, muzikos ir kitų dalykų vadovėlius. Seniausi vadovėliai yra iš tarpukario mokyklos, datuojami 1919 m. dalis vadovėlių yra tokių disciplinų, kurių šiandienos mokykloje jau nėra arba jos kitaip įvardijamos. Ekspozicija nuolat papildoma, nes mokyklinių vadovėlių kaita labai didelė, išleidžiami vis nauji arba alternatyvūs vadovėliai. Po keletą senesniųjų vadovėlių kasmet paliekama mūsų muziejuje. Fonduose turime nemažai vadovėlių, kuriuos eksponuojame laikinose parodose. Šių metų vasario 16- tosios proga mokyklos muziejuje veikė Nepriklausomos Lietuvos vadovėlių paroda.

2005 metų  knygnešio dienai  parengta nauja ekspozicija – Maldaknygės“.

 

SEREDŽIAUS KRAŠTO MUZIEJUS

 

            Bendruomenė gali aplankyti dvi ekspozicijas, kurios parengtos 2003 m.

          „ŽYMŪS SEREDIŠKIAI“ -  stenduose ir muziejaus vitrinose daug medžiagos apie iš Motiškių kaimo kilusį garsų kompozitorių ir dirigentą Stasį Šimkų. Unikalios nuotraukos iš kompozitoriaus gyvenimo, kūrybiniai bandymai, susitikimo su kraštiečiais akimirkos fotografijose, keletas asmeninių daiktų, knygos- visa tai artima ir sava serediškiams. Kitame stende pasakojama apie poetą, operos solistą Stasį Santvarą. Pristatomi jo poezijos leidiniai, atsiminimai, laiškai, nuotraukos iš gyvenimo gimtinėje ir svetur, šalia jų- jo žmonos Alės Santvarienės laiškas serediškiams. Žurnalisto, redaktoriaus Antano Bružo gyvenimo ir kūrybos svarbiausius momentus padėjo pristatyti jo sūnus Gintautas. Kiti stendai supažindina su serediškio etnografo, švietėjo Prano Virako, jo sūnaus architekto Jono Virako, žento rašytojo Jono Marcinkevičiaus , dainininko ir kompozitoriaus Juozo Indros gyvenimu ir veikla. Ekspozicijas paįvairina žymių serediškių gimtinių nuotraukos, senos žvakidės, buities reikmenys.

           „SEREDŽIAUS KRAŠTO ISTORIJA“ -  ekspozicija pateikia nuotraukose krašto istoriją nuo seniausių laikų (archeologinių kasinėjimų radiniai) iki mūsų dienų. Atskirame stende atsispindi prieškario laikotarpis, kai Seredžiuje buvo pastatytos Lietuvos kareivinės ir jose įsikūrė Vytauto Didžiojo pulko trečias batalionas. Eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, jų tarpe- unikalus eksponatas- kareivių baudų knyga. Ši knyga pateikia lankytojams nemažai žinių apie tvarką ir drausmę Lietuvos kariuomenėje, joje randame tarnavusių kariuomenėje pavardes, sužinome vadų laipsnius ir pavardes. Ekspoziciją papildo graži vardinė vaza, kuria už pasižymėjimą tarnyboje 1938 m. buvo apdovanotas seržantas S Sadlauskas. Nemažai vietos ekspozicijoje skiriama Belvederio dvaro istorijai . Aprašymais ir nuotraukomis pateikiama rūmų ir parko praeitis ir dabartis. Pateikiami senieji įvairių istorinių laikotarpių Lietuvos žemėlapiai, kuriuose pažymėtas ir Seredžius. Plačiai supažindinama su Seredžiaus krašto šiandiena: gražiausiomis sodybomis, įdomiais žmonėmis, kasdiena ir šventėmis. Šalia stendų ir vitrinų stovi mokinių pagaminti Pieštvės pilies ir buvusių kareivinių teritorijos maketai.

             Abi KRAŠTO muziejaus ekspozicijos papildo ir praplečia mokyklos KRAŠTOTYROS muziejuje esančią medžiagą apie gimtinę. Kuriant KRAŠTO muziejų buvo keliami tikslai, kurie padėtų plėsti visos krašto bendruomenės pažintį su krašto paveldu.

  MUZIEJŲ VEIKLA

             Muziejų veikla vykdoma keliomis kryptimis. Tai pažintinė, edukacinė veikla, vykdomi projektai, vyksta šventės, etnokultūriniai renginiai. Vykdant visų krypčių muziejinę veiklą įjungiama visa miestelio bendruomenė, visi trys muziejai pateikiami kaip vienas vienetas- bendras Seredžiaus muziejus.

            Pažintis su mokyklos muziejumi prasideda nuo pirmos klasės, kasmet praplečiamos mokinių žinios apie muziejuje saugomas vertybes, mokiniai susipažįsta su naujomis ekspozicijomis, patys įsijungia į muziejaus veiklą, tampa vyresniųjų pagalbininkais, imasi muziejinės veiklos. Be to, susidomėję kuria nors ekspozicija ar eksponatu, mokiniai gali ateiti į muziejų po pamokų, domėtis ir gilinti savo žinias. Mokykloje parengtos pažintinių ekskursijų į mokyklos muziejų rekomendacijos, kurios padeda sistemingai supažindinti mokinius su krašto paveldu. Mokytojai ar mokiniai norėdami gali keisti rekomendacines ekskursijas. Ekskursijos įtraukiamos į mokytojų ugdymo planus ir vedamos pamokų arba klasių valandėlių metu.

Pažintinių ekskursijų į mokyklos muziejus rekomendacinis sąrašas

  

KLASĖ

PAŽINTINĖS  EKSKURSIJOS

1

Apžvalginė ekskursija į Kraštotyros, Knygos ir Krašto muziejų

2

 Mokyklos istorija

3

 Krašto buitis. Ekspozicijos „Lino kelias“, „Duona ant mano stalo“

4

Ekspozicijos „Senoji knyga“, „Mokyklinio vadovėlio istorija“

5

Senasis Seredžius. Ekspozicijos mokyklos Krašto muziejuje:  „Archeologiniai radiniai“, „ Krašto paminklai“

6

Tarpukario Seredžius, kareivinių istorija. Tarpukario knyga ir periodika

7

Žymūs Seredžiaus krašto žmonės. Amatai ir amatininkai

8

Numizmatika. Šeimos istorija. Serediškių tradicijos ir šventės

9

Pokaris Seredžiuje. Sovietizacija. Kolūkinis palikimas. Pokario spauda

10

Seredžius šiandien. Mokinių kūryba

             5-8 klasėms dėstoma etninė kultūra kaip pasirenkamasis dalykas pagal parengtas individualias programas ( mokytoja M. Baršauskienė). Dauguma etninės kultūros pamokų vedama muziejuje, todėl mokinių gimtinės pažinimo žinios nuolat papildomos.

  EDUKACINĖS PROGRAMOS

 „DUONUTĖ- PYRAGŲ MOČIUTĖ“

            Programa skiriama pradinių klasių mokiniams. Programos tikslai: supažindinti mokinius su rugių ir kviečių sėja, derliaus priežiūros, nuėmimo, kūlimo, javų malimo, duonos kepimo darbais, aptarti senąsias tradicijas ir papročius, prisiminti senolių išmintį, ugdyti tautinę savimonę, senosios kultūros puoselėjimą.

            Pasakojama apie senuosius sėjos papročius, remiamasi mokinių žiniomis.

Aptariami javų lankymo papročiai.

            Kalbama apie javapjūtę, klausomasi kompaktiniame diske įdainuotų serediškių javapjūtes dainų.

            Pasakojama apie javų kūlimą ir malimą seniau ir dabar. Žiūrimos nuotraukos, kuriose 20 a. pirmoje pusėje nufotografuotas seniausias mūsų apylinkėse Padubysio malūnas. Mokiniai pasakoja, kaip šiame malūne malama dabar.

            Aptariamas duonos užraugimas, minkymas, kepimas, papročiai, susiję su duonos valgymu, jos tausojimu.

             Mokiniams pateikiama užduotis: atpažinti muziejuje daiktus, darbo įrankius bei rakandus, susijusius su kalbamąja tema. Tai sėtuvė, pjautuvas, spragilas, girnapusės, duonkubilis, gelda, ližė. Kai kurie pavadinimai mokiniams dar negirdėti, todėl tenka paaiškinti.

 

            Esant galimybei, pasikviečiama senolių- mokinių senelių ar prosenelių, tuomet programa tampa dar įdomesnė ir įtaigesnė.

 

            Pabaigoje prisimenamos mįslės ir patarlės apie duoną ir darbą. Dauguma jų dar 20 a. pradžioje užrašyta serediškio etnografo Prano Virako.

Programos trukmė- 35 min.

 „ LINAS DENGIA, LINAS RENGIA

 

            Programa skirta 4- 6 klasių mokiniams.

            Tikslai: supažindinti mokinius su dabar jau mūsų krašte retai beauginamais linais, priminti, jog lietuviams linai buvo svarbiausia kultūra, reikalinga apdarui ir buičiai, aptarti linų auginimo ir apdirbimo papročius ir tradicijas, susipažinti su linų apdirbimo įrankiais, prisiminti tautosaką, paskatinti gerbti senąsias tradicijas.

 

            Į užsiėmimą būtinai pakviečiama kuri nors senoji serediškė, kuri ir papasakoja mokiniams apie linų auginimą, linų paruošimą. Muziejuje turime senų nuotraukų ir dailininkų reprodukcijų, iliustruojančių linų rovimą, klojimą, mynimą ir kitus darbus.

             Mokiniai gali patys pabandyti linus minti mintuvais, kurie yra mūsų muziejuje. kai kalbame apie linų verpimą, mūsų viešnia verpia pati ir leidžia pabandyti norintiems. Susipažįsta mokiniai ir su audimo staklėmis. Deja, tiktai nuotraukose, nes mokykloje neturime joms vietos, eksponuojame kol kas tiktai atskiras staklių detales. Kai visiškai sutvarkysime Krašto muziejų, stakles pastatysime ten.

            Apžiūrime mokyklos muziejuje eksponuojamus audinius: rankšluosčius, lovatieses, staltieses, kalbame apie mūsų krašto audėjas.

            Prisimename tautosakos lobius apie liną: patarles, mįsles, klausomės liaudies dainų įrašų.

Šią programą papildome apsilankydami su norinčiais ir kraštotyrininkų būrelio nariais pas Seredžiaus krašto audėjas.

 

            Programos trukmė- 40 min.

 

„KNYGOS KELIAS“

 

            Programa skirta 6- 8 klasių mokiniams.

            Programa papildo pamokų metu gautas žinias. Šią programą galima išskaidyti dalimis, galima vesti užsiėmimą su atskira klase arba mokinių grupėmis.

 

            Mokiniams pateikiamos užduotys iš senosios raštijos.

    ●  Surasti seniausią muziejaus knygą;

    ●  Atpažinti spaudos draudimo laikotarpiu išleistas knygas;

    ●  Sužinoti, kur šios knygos buvo spausdintos;

    ●  Aptarti senųjų spaudinių raštą.

 

            Aptariama tarpukario knygos ekspozicija. Parengti klausimai ir užduotys mokiniams, padedantys pažinti šio laikotarpio kūrybą.

·        Kaip vadinasi Maironio kūrybos rinkinys? Atpažinkite jį mūsų ekspozicijoje.

·        Iš kokių Vaižganto kūrinių yra ištraukos, kurias skaitėte mokykloje? Raskite šiuos kūrinius .

·        Iš kurio Lietuvos krašto kilęs rašytojas V. Krėvė? Kas padeda tai atpažinti? Kokie V. Krėvės kūrybos rinkiniai yra mūsų muziejuje?

·        Kurių dar tarpukario rašytojų ir poetų knygos yra mūsų muziejuje?

 

            Diskusija tema „ Plakatai apie knygą“. Muziejaus sienas puošia nemažai plakatų, kuriuose pavaizduotas knygos kelias. Kai kurie iš jų skirti rašytojų jubiliejams. Kalbama apie plakatų sukūrimo aplinkybes, prasmę, dizainą, autorius. Išklausoma mokinių nuomonė ir pasiūloma patiems sukurti plakatą šia tema ( vėliau mokinius konsultuoja dailės mokytoja, ragina imtis kūrybos.

            Programos trukmė – 40 min.

 Muziejaus tradicijos

 

·        Tradicinės šventės: Advento vakaronė, Kalėdinių giesmių popietė, Užgavėnės, Pavasario mugė, Knygnešio ir Knygos diena, Žemės dienos šventė, Margučių šventė, Jurginės, Motinos dienos šventė, Rasų šventė, Mykolinės.

 ·        Kraštotyrinės ekspedicijos (kasmet rugsėjo mėnesį).

 ·        Kraštotyrinės konferencijos (apibendrinama, pristatoma surinkta medžiaga).

·        Vakaronės ir popietės kartu su miestelio bendruomene.

 ·        Susitikimai su įdomiais žmonėmis.

 ·        Kūrybinės ir saviraiškos parodos.

 ·        Edukacinės programos.

 ·        Pamokos muziejuje.

·        Projektų rengimas ir vykdymas.

   
Straipsnių peržiūrėjimai
106995
   
© ALLROUNDER