Pamokų laikas

PAMOKŲ LAIKAS NUO RUGSĖJO 1 DIENOS:

Pradinio ugdymo:

  1. 8. 30 – 9. 05 val.
  2. 9. 15 – 9. 55 val.
  3. 10. 05 – 10. 50 val.
  4. 11. 05 – 11. 50 val.
  5. 12. 05 – 12. 40 val.

Pagrindinio ugdymo:

  1. 8. 30 – 9. 15 val.
  2. 9. 25 – 10. 10 val.
  3. 10. 20 – 11. 05 val.
  4. 11. 20 -12. 05 val.
  5. 12. 20 – 13. 05 val.
  6. 13. 15 – 14. 00 val.
  7. 14. 10 – 14. 55 val.

Įsivertinimas

2020 m. darbo grupė mokyklos veiklos kokybės įsivertinimui vykdyti  (grupės koordinatorė – direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Žilevičienė) atliko plačiojo įsivertinimo pagrindu parinktų temų (1.1.1. „Asmenybės tapsmas“, 2.3.1. „Mokymasis“, 4.1.3. „Mokyklos savivalda“) giluminį įsivertinimą ir pateikė rezultatus,  išvadas bei rekomendacijos mokyklos veiklos planavimui.

IŠVADOS

1.1.1. Asmenybės tapsmas

Stipriosios pusės- Dauguma apklaustųjų mokinių mano, kad jie yra geranoriški ir pagarbūs kitų asmenų atžvilgiu, jiems rūpi aplinka, bendruomenės ir šalies gerovė. Jie suvokia savo asmenybės išskirtinumą, žino savo gabumus ir polinkius, pripažįsta kitų teisę būti kitokiems. Mokiniai supranta išsilavinimo ir mokymosi vertę- visi apklausoje dalyvavę mokiniai planuoja mokytis toliau pabaigus 10 klasių, ketvirtadalis planuoja ateityje siekti aukštojo išsilavinimo. Didesnė dalis mokinių planuoja ar bent jau galvoja profesijos ir karjeros galimybes. Moka įsivertinti savo asmeninę kompetenciją, moka projektuoti asmeninio gyvenimo scenarijus, kelti sau tikslus, Moka susirasti, analizuoti ir vertinti informaciją apie pasaulio (taip pat ir darbo pasaulio) kaitos tendencijas, mokymosi ir veiklos galimybes. Nori ir moka bendrauti, bendradarbiauti, dalyvauti bendrose veiklose.

Silpnosios pusės- dalis mokinių nepasitiki savo jėgomis, bijo iššūkių, nedalyvauja vietos ir platesniuose  renginiuose atstovaudami mokyklai, vengia prisidėti kuriant aplinkos, bendruomenės, šalies gerovę. Mano, kad nesugeba valdyti savęs stresinėse situacijose, spręsti iškilusias problemas, negeba prisiimti atsakomybės,  taikiai spręsti konfliktus, nėra atsparūs neigiamoms įtakoms, nelinkę sąmoningai rinktis sveiką gyvenimo būdą. Ne visi žino, kuo nori būti ateityje, turi tolesnio mokymosi siekių ir planų, negeba karjeros (profesijos, darbinės ir visuomeninės veiklos) galimybių sieti su mokymosi galimybėmis.

Rodiklis 1.1.1.  Asmenybės tapsmas atitinka 3 lygį.

Rekomendacijos veiklos planavimui:

  1. Mokyti mokinius pasitikėti savo jėgomis, konstruktyviai spręsti konfliktus ir valdyti save stresinėse situacijose.
  2. Aiškintis mokinių pomėgius ir gabumus galimybes ir skatinti moksleivius dalyvauti įvairiuose renginiuose, olimpiadose, konkursuose.
  3. Kiekvienam vaikui padėti susidaryti individualų karjeros planą, kuriuo jis vadovaudamasis galėtų tikslingiau siekti savo tikslų.
  4. Mokyti vaikus gyventi sveikai, sudaryti mokykloje sąlygas gauti pakankamai teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, vykdyti tėvų pedagoginį švietimą sveikos gyvensenos klausimais.

 2.3.1. Mokymasis

Stipriosios pusės- Mokiniai su mokytojais nuolat aptaria, ko turi išmokti per pamoką, o jeigu  ko nors nesupranta, visada gali paklausti savo mokytojų. Mokiniai geba savarankiškai pasirinkti užduočių atlikimo būdą, susirasti reikiamą informaciją, įsivertinti savo pasiekimus.  Mokytojais su vaikais aptaria mokymosi pažangą, paaiškina, pataria, ką daryti, kad sektųsi geriau mokytis. Mokykloje organizuojamos įvairių dalykų konsultacijos. Mokiniai  moka išklausyti kitus, gerbia kitų nuomonę. Visi mokytojai skatina mokinių bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą.

Silpnosios pusės- Mokiniams sunkiai sekasi išmoktą medžiagą pritaikyti kasdieniniame gyvenime, išmoktus dalykus ir asmenines patirtis susieti su nežinomais dalykais, nesugeba tinkamai pasinaudoti konsultacijomis. Mokiniai nemoka planuoti savo laiko. Vaikams sunku išsakyti savo mintis, klausti, diskutuoti, ginti savo nuomonę.

Galimybės-  Dauguma mokinių sėkmingai mokosi savarankiškai pasirinkti užduočių atlikimo būdą, susirasti reikiamą informaciją ir tai gali turėti teigiamos įtakos mokymosi rezultatams ir motyvacijai. Daugiau dėmesio skirti mokinių mokymui planuoti savo laiką, stebėti ir vertinti savo asmeninę pažangą. Skatinti, kad kuo daugiau mokinių dalyvautų įvairių dalykų konsultacijose bei renginiuose, kur mokytųsi išsakyti savo mintis, klausti, diskutuoti, ginti savo nuomonę.

Grėsmės- Mokiniai nemoka planuoti savo laiko, todėl daug laiko skiria ne mokymuisi, o kitai veiklai, kuri nei ugdo, nei tobulina. Kai daug laiko mokomasi nuotoliniu, o ne kontaktiniu būdu, suprastės mokymosi rezultatai.

Rodiklis 2.3.1.  Mokymasis atitinka 3 lygį.

 Rekomendacijos veiklos planavimui:

  1. Daugiau dėmesio skirti mokinių mokymui planuoti savo laiką,
  2. Mokyti sistemingai stebėti ir vertinti savo asmeninę pažangą.
  3. Pamokose išmoktus dalykus ir asmenines patirtis susieti su nežinomais dalykais.
  4. Mokyti išmoktą medžiagą pritaikyti kasdieniniame gyvenime.
  5. Skatinti, kad kuo daugiau mokinių dalyvautų įvairių dalykų konsultacijose bei renginiuose, kur mokytųsi išsakyti savo mintis, klausti, diskutuoti, ginti savo nuomonę.

 4.1.3. Mokyklos savivalda

Mokykloje savivalda yra silpna. Nėra savarankiškumo, trūksta iniciatyvos. Tik mokytojų taryba iš esmės sprendžia svarbiausius ugdymo uždavinius. Mokyklos savivalda funkcionuoja  kaip formali, o ne kaip realiai veikianti, savarankiškai priimanti sprendimus institucija. Savivaldos sprendimai yra  priimami pasiūlius mokyklos direktoriui, savivaldos atstovams trūksta iniciatyvumo siūlant ir rengiant sprendimus. Mokykloje nėra aiškios sistemos, kaip priimami sprendimai, kad jie būtų svarbūs tiek mokyklos ateities siekiams, tiek kasdieniam gyvenimui mokykloje.

Stipriosios pusės- Mokykloje funkcionuoja mokytojų taryba, mokyklos taryba, mokinių komitetas, darbo taryba. Pakankamai aktyvi mokyklos tarybos pirmininkė Asta Žilinskė. Mokinių tarybą globoja pavaduotoja ugdymui, socialinė pedagogė, kurios padeda organizuotai veiklą. Dalį savivaldos funkcijų atlieka asociacija „Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos bendruomenė“

Silpnosios pusės- Mokyklos taryba nėra savaveiksmė organizacija. Bendruomenė mažai žino apie jos veiklą. Darbo taryba praktiškai nefunkcionuoja. Mokinių tarybos nariams trūksta kūrybiškumo, iniciatyvumo, savarankiškumo, jų veiklos koordinatoriams – sistemingo darbo su mokiniais.

Galimybės- Įgalinti mokyklos tarybą dirbti savarankiškai, pasiskirstyti veiklos sritimis tarpusavyje. Darbo tarybai analizuoti ir spręsti darbuotojų problemas, kovoti už darbo vietų išlaikymą. Mokyti mokinius savarankiškumo ir atsakomybės. Sudaryti sąlygas savivaldos organizacijoms organizuoti renginius pasiskirstant pareigomis ir funkcijomis. Ieškoti būdų dirbti komandomis, kurti projektus.

Grėsmės- Savivaldos organizacijos gali likti neveiksnios. Priimant sprendimus neįsiklausoma į bendruomenės norus. Mokykla gali būti reorganizuota prijungiant prie kitos mokyklos.

Rodiklis 4.1.3.  Mokyklos savivalda atitinka 2 lygį.

Rekomendacijos veiklos planavimui:

  1. Įgalinti mokyklos tarybą dirbti savarankiškai, pasiskirstyti veiklos sritimis tarpusavyje.
  2. Darbo tarybai analizuoti ir spręsti darbuotojų problemas, kovoti už darbo vietų išlaikymą.
  3. Mokyti mokinius savarankiškumo ir atsakomybės.
  4. Sudaryti sąlygas savivaldos organizacijoms organizuoti renginius pasiskirstant pareigomis ir funkcijomis.
  5. Ieškoti būdų dirbti komandomis, kurti projektus.

2019 m. gruodžio 18 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-80 sudaryta darbo grupė mokyklos veiklos kokybės įsivertinimui vykdyti 2020 metais. Darbo grupės koordinatorė – direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Žilevičienė.

2020 m. vasario mėn. darbo grupė įvykdė platųjį įsivertinimą.

Geriausiai įvertinti rodikliai:

  • 2.1.3. „Orientavimasis į mokinių poreikius“;
  • 2.3.2. „Ugdymas mokyklos gyvenimu“;
  • 3.1.1. „Įranga ir priemonės“;
  • 4.1.1. „Perspektyva ir bendruomenės susitarimai“;
  • 4.2.3. „Mokyklos tinklaveika“;
  • 4.3.1. „Kompetencija“.

Tobulintina:

  • 1.1.1. „Asmenybės tapsmas“ ;
  • 2.3.1. „Mokymasis“;
  • 4.1.3. „Mokyklos savivalda“.

Darbo grupė atlieka tobulintinų temų giluminį įsivertinimą.

Išvados bei rezultatai ir rekomendacijos mokyklos veiklos planavimui bus pateikta iki 2020 m. gruodžio 31 d.

————————————————————————————————————–

2019 m. darbo grupė mokyklos veiklos kokybės įsivertinimui vykdyti  (grupės koordinatorė – direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Žilevičienė) atliko plačiojo įsivertinimo pagrindu parinktų temų (3.2.2. Mokymasis virtualioje aplinkoje bei 2.4.1. Vertinimas ugdymui) giluminį įsivertinimą ir pateikė rezultatus,  išvadas bei rekomendacijos mokyklos veiklos planavimui.

IŠVADOS

2.4.1. Vertinimas ugdymui

Stipriosios pusės- Dauguma mokytojų planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus ugdymo procese. Dauguma mokinių teigia, kad mokytojai nelygina jų pasiekimų ir pažymių su kitų klasės mokinių pasiekimais ir pažymiais. Mokytojai lygina tik ankstesnius mokinio pasiekimus su dabartiniais. Daugumos tėvų teigimu, gaunama informacija apie vaikų mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas, yra aiški, išsami ir pateikiama laiku.

Silpnosios pusės- Mokytojų padedami mokiniai dar tik  mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus ir pažangą. Dalis mokinių ir jų tėvų teigia, kad ne visada laikomasi vienodos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos.

Galimybės- Mokytojai mokslo metų eigoje su mokiniais aptaria jų mokymosi pažangą, paaiškina, pataria, kaip jie galėtų geriau mokytis. Laiku suteikiama pagalba, paskatinimas turės įtakos geresniems mokymosi rezultatams ateityje.

Grėsmės- Mokytojai ne visada laikosi vienodos mokinių vertinimo tvarkos arba trūksta vertinimų pagrindimo, todėl dalis mokinių jausis neįvertinti, mažės jų mokymosi motyvacija.

Vertinimo kriterijų aiškumas- Iš pokalbių su mokytojais, galima teigti, kad visi mokytojai mokslo metų  pradžioje supažindina mokinius su dalyko vertinimo normomis, planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus ugdymo procese. 75% mokinių  teigia, kad su mokytojais nuolat aptaria, ko turi išmokti (pvz. per pusmetį). 81% tėvų teigia, kad gauna išsamią informaciją apie mokinių pasiekimų vertinimo tvarką.

Vertinimo įvairovė- Mokymosi planavimui, stebėjimui ir koregavimui naudojami įvairūs vertinimo būdai – diagnostinis, formuojamasis ir apibendrinamasis, formalus ir neformalus, vyrauja kasdienis neformalus formuojamasis vertinimas. Mokytojai renka informaciją apie mokinio mokymosi rezultatus, sėkmes ir problemas, kad priimtų sprendimus dėl tolesnio ugdymo. Vertinant siekiama formaliojo, neformaliojo ir savarankiško mokymosi pasiekimų darnos, mokiniams suteikiamos galimybės pasirodyti kuo geriau. 82% mokinių, mokytojų padedami,  mokosi vertinti ir įsivertinti savo paties pasiekimus ir pažangą.

Pažangą skatinantis grįžtamasis ryšys- Mokytojai informuoja mokinių tėvus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas. 74% mokinių teigia, kad mokytojai mokslo metų eigoje su jais aptaria jų mokymosi pažangą, paaiškina, pataria, kaip jie galėtų geriau mokytis. Dauguma mokytojų ir 88% mokinių teigia, kad iš mokytojų rašomų pažymių už atsakinėjimą pamokų metu, už kontrolinius ir savarankiškus darbus, mokiniai supranta, kokias temas jiems reikėtų dar kartą pasikartoti. 93% mokinių teigia, kad mokytojų rašomi įvertinimai už atsakinėjimą pamokų metu, už kontrolinius ir savarankiškus darbus, yra pelnyti. 58% mokinių teigia, kad mokytojai nelygina jų pasiekimų ir pažymių su kitų klasės mokinių pasiekimais ir pažymiais, mokytojai lygina tik mokinio ankstesnius pasiekimus su dabartiniais pasiekimais. 93% mokytojų, remdamiesi vertinimo rezultatais, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi. 90% tėvų teigia, kad jie gauna aiškią informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir ta informacija gaunama laiku,  mokykloje vykstantys mokinių pasiekimų aptarimai su mokinių tėvais yra organizuojami tinkamai.

Rodiklis 2.4.1.  Vertinimas ugdymui atitinka 3 lygį.

3.2.2. Mokymasis virtualioje aplinkoje

IŠVADOS

Stipriosios pusės- Mokykla pakankamai apsirūpinusi IKT priemonėmis. Visi mokytojai pagal savo galimybes ir poreikius naudoja IKT priemones ugdymosi procese. Ugdymosi procesas mokiniams patrauklesnis, įdomesnis. Mokiniai pakankamai įvaldę IKT priemonių naudojimą, geba savarankiškai rasti reikalingą informaciją.

Silpnosios pusės- Ne visiems dalykams pakankamai parengta skaitmeninių mokymo priemonių arba jas sunku rasti. Mokymasis virtualioje aplinkoje ne visada naudingas ir rezultatyvus. Mokinių darbas dažnai būna paviršutiniškas ir neatsakingas. Informacijos perteklius dažnai nepadeda, o trukdo. Daugiausiai dirbama individualiai.

Galimybės- Atnaujinti turimas IKT priemones, įsigyti naujų. Sudaryti galimybę naudotis bevieliu internetu visiems mokiniams. Mokyti mokinius kritiškai vertinti ir atsirinkti gaunamą informaciją. Ugdyti gebėjimus savarankiškai atlikti pateiktas užduotis ir tinkamai jas pristatyti. Ieškoti būdų dirbti komandomis, projektais.

Grėsmės- IKT priemonės sensta ir reikalauja atnaujinimo. Didelis informacijos ir pramogų prieinamumas virtualioje aplinkoje blaško dėmesį ir trukdo susikoncentruoti į mokymąsi. IKT naudojimas nelavina atminties, raštingumo įgūdžių.

Išvada: Mokymosi virtualioje aplinkoje organizavimas mūsų mokykloje pakankamai geras: IKT ugdymo procese naudojamos tikslingai,  dirbama įvairiai, suteikia patrauklumą ir galimybę mokytis šiuolaikiškai.  Yra tobulintinų aspektų, vertinama 3 lygiu.

—————————————————————————————————————

MOKYKLOS IŠORĖS VERTINIMO, VYKUSIO 2017 METŲ KOVO 20-24 DIENOMIS,

 ATASKAITA

Mokyklos veiklos kokybė vertinama lygiais. Mokyklų veiklos vertinimo tvarkoje yra aparašyti vertinamo lygiai:

Kokybės lygis Aprašomieji veiklos kokybės vertinimai Procentinė vertė Išvada
  4 lygis Labai gera: veiksminga, išskirtinė, kryptinga, savita, kūrybiška 90 proc. ir daugiau Verta paskleisti už mokyklos ribų
  3 lygis Gera: viršija vidurkį, tinkama, paveiki, potenciali, lanksti 60–89 proc. Verta paskleisti pačioje mokykloje
  2 lygis Patenkinama: vidutiniška, nebloga, nesisteminga, neišskirtinė 31–59 proc. Mokykloje yra ką tobulinti, verta sustiprinti ir išplėtoti
  1 lygis Prasta: nepatenkinama, neveiksminga, netinkama, nekonkreti 11–30  proc. Veiklą būtina tobulinti. Mokyklai reikalinga išorinė pagalba.
  N lygis Labai prasta: nepriimtina Iki 10 proc. Būtina imtis radikalių pokyčių. Mokyklai būtina skubi išorinė pagalba

Išorės vertintojų komanda:

Vadovaujantysis vertintojas – Aušra Mažonienė.

Išorės vertintojai:

Dana Kanclerienė, atsakinga už 2 srities „Ugdymas(sis) ir mokinių patirtys“ 2.1.1. rodiklio „Ugdymo(si) tikslai“, 2.1.2. rodiklio „Ugdymo planai ir tvarkaraščiai“, 2.1.3. rodiklio „Orientavimasis į mokinių poreikius“, 2.2.1. rodiklio „Mokymosi lūkesčiai ir mokinių skatinimas“, 2.2.2. rodiklio „Ugdymo(si) organizavimas“, 2.3.1. rodiklio „Mokymasis“, 2.3.2. rodiklio „Ugdymas mokyklos gyvenimu“, 4 srities „Lyderystė ir vadyba“ 4.1.2. rodiklio „Lyderystė“ vertinimą;

Vida Veliuonienė,atsakinga už 1 srities „Rezultatai“, 3 srities „Ugdymo(si) aplinkos“ ir 4 srities „Lyderystė ir vadyba“ 4.3.1. rodiklio „Kompetencija“, 4.3.2. rodiklio „Nuolatinis profesinis tobulėjimas“ vertinimą;

Zigmas Vasaitis, atsakingas už 4 srities „Lyderystė ir vadyba“ 4.1.1. rodiklio „Perspektyva ir bendruomenės susitarimai“, 4.1.3. rodiklio „Mokyklos savivalda“, 4.2.1. rodiklio „Veikimas kartu“, 4.2.2. rodiklio „Bendradarbiavimas su tėvais“, 4.2.3. rodiklio „Mokyklos tinklaveika“, 2 srities „Ugdymas(sis) ir mokinių patirtys“ 2.4.1. rodiklio, 2.4.2. rodiklio, 3 srities „Ugdymo(si) aplinkos“ 3.2.1. rodiklio „Mokymasis ne mokykloje“, 3.2.2. rodiklio „Mokymasis virtualioje aplinkoje“ vertinimą.

Vizito metu stebėtos 53 ugdomosios veiklos (pamokos, neformaliojo švietimo užsiėmimai).

Vertinimo procese ir ataskaitoje taikyta penkių vertinimo lygių skalė, mokyklos kokybei įvertinti panaudoti trys vertinimo lygiai.

Vertintojų komanda 2017 metų gegužės 8 dieną pateikė mokyklos veiklos vertinimo ataskaitą bei nustatė stipriuosius ir tobulintinus veiklos aspektus:

Stiprieji mokyklos veiklos aspektai

  1. 1.Paveikus mokinių dalyvavimas bendrose veiklose (1.1.1. – 3 lygis, nurodytas aspektas – 3 lygis).
  2. 2.Geri individualūs mokinių pasiekimai (1.2.1. – 3 lygis).
  3. 3.Tinkamai teikiama pagalba mokiniui (2.1.3. – 3 lygis, nurodytas aspektas – 3 lygis).
  4. 4.Geri santykiai ir mokinių savijauta (2.3.2. – 3 lygis, nurodytas aspektas – 3 lygis).
  5. 5.Kryptingos veiklos ir įvykiai (2.3.2. – 3 lygis, nurodytas aspektas – 4 lygis).
  6. 6.Tinkamas mokinių įtraukimas į mokyklos erdvių dekoravimą (3.1.3. – 3 lygis, nurodytas aspektas – 3 lygis).
  7. 7.Paveikus ugdymas už mokyklos ribų (3.2.1. – 3 lygis).
  8. 8.Tinkamas išteklių panaudojimas (4.1.1. – 3 lygis).
  9. 9.Tinkama lyderystė mokykloje (4.1.2. – 3 lygis).
  10. Kryptingas bendradarbiavimas su vietos bendruomene ir socialiniais partneriais (4.2.3. – 3 lygis, nurodytas aspektas – 4 lygis).

Tobulintini mokyklos veiklos aspektai

  1. 1.Patenkinamas mokymosi pažangos atpažinimas ir panaudojimas pamokose (1.2.1. – 2 lygis, nurodytas aspektas – 2 lygis).
  2. 2.Patenkinamas ugdymo(si) tikslų koregavimas (2.1.1. – 2 lygis, nurodytas aspektas – 2 lygis).
  3. 3.Vidutiniškas vertinimas ugdymui (2.4.1. – 2 lygis).
  4. 4.Mokymosi lūkesčiai ir neišskirtinis mokinių skatinimas (2.2.1. – 2 lygis).
  5. 5.Patenkinamas mokyklos vidinių erdvių estetiškumas (3.1.2. – 2 lygis, nurodytas aspektas – 2 lygis).
Projektas „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“