Pamokų laikas

  1. 8:30  –  9:15
  2. 9:25  – 10:10
  3. 10:20 – 11:05
  4. 11:25 – 12:10
  5. 12:30 – 13:15
  6. 13:25 – 14:10
  7. 14:15 – 15:00

Mokyklos pažintinis takas

1. Lauko klasė

Šalia mokyklos kuriamas pažintinis takas mokiniams padės giliau pažinti gimtą kraštą, įgyti aplinkos tyrimo įgūdžių, patirti daug emocijų, pagyvinti ir paįvairinti ugdymo procesą. Čia vyks integruotos įvairių dalykų pamokos, renginiai, aplinkos tyrimai, visai miestelio bendruomenei bus sudaryta galimybė tyrinėti ir pažinti augalus. Visi mūsų pažintiniame take išskirti objektai turi edukacinę reikšmę. Jie pasakoja apie gamtinę aplinką ir jos funkcionavimą, ekologijos savitumus, aplinkos apsaugos reikšmę, etninę kultūrą ir kt. Mokiniai turės galimybę tyrinėti aplinką keliaudami pažintiniu žaliuoju taku, o čia pat, jau įruoštoje lauko klasėje bus galima įsirengti laboratoriją ir tyrinėti aplinką. Sukurta informacinė sistema su regykla į nuostabius Dubysos vaizdus ir didelė augalų įvairovė (seni medžiai, vaistinių augalų darželiai) suteikia žaliajai erdvei jaukumo, sudarys galimybes stebėti, kaip joje augalai keičiasi. Mokiniai augalų apsuptyje turės galimybę pasijusti gamtos dalimi, tobulinti gamtamokslinę kompetenciją.

Pažintinio tako ruožas nuo regyklos iki trijų pušų aikštelės vadinamas Basakojų taku.

Basakojų takas ypatingas tuo, kad gerina sveikatą, neįdedant didelių pastangų ar didelių fizinių  krūvių. Svarbu nusiauti batus ir keliauti basomis, kad paduose esantys receptoriai stimuliuotų visus organus. Numatyta danga take yra pati įvairiausia – natūrali pieva, įvairaus šiurkštumo miško paklotė, spygliai, kankorėžiai, gilės, žvyras, gargždas, nugludinti akmenys, medinis kliūčių ruožas ir t.t. Potyriai – patys įvairiausi. Žingsniuoti galima bet kokiu oru – ar saulė šviečia, ar lietus lyja – taip dar įdomiau, nes skiriasi pojūčiai-saulėtu metu kankorėžiai labiau išsiskleidžia ir pakutena padus, spygliai –aštresni, o lietingu oru – kankorėžiai susiskleidžia ir yra švelnesni, dideli akmenys vėsesni ir slidesni.

Belieka pridurti, kad mūsų Basakojų takas, įsikurs natūralioje gamtoje – žmonės galės grožėtis augalija, kraštovaizdžiu, klausytis paukščių čiulbėjimo, žiogų grojimo, galės sutikti vietinę varlę ar slieką. Basakojų taku galės vaikščioti tiek maži, tiek dideli, pasirinkę sudėtingesnį arba palengvinto sudėtingumo tako variantą.

Vaikščiojimo basomis nauda:

  • Atpalaiduojamos pavargusios pėdos;
  • Pagerėja kraujo ir limfos cirkuliacija;
  • Tampa paslankesni galūnių sąnariai;
  • Pėdų oda tampa švelni, užplūsta lengvumo pojūtis;
  • Mažina stresą;
  • Sustiprėja kūno gyvybinis tonusas;
  • Masažuojant pėdas stimuliuojama vidaus organų veikla.

2. Šaudykla

 1935 – 1936 metais įkūrus Seredžiaus kareivinių miestelį (architektas Algirdas Šalkauskis) įrengta šaudykla. Joje buvo naudojami revolveriai ir kiti ginklai. Sovietmečiu ji buvo naudojama karinio parengimo pamokose mokant šaudyti mokinius. Atgavus nepriklausomybę, čia vyksta įvairūs renginiai: žaidžiamas mažasis futbolas, organizuojamos jaunimo muzikos šventės, švenčiamos Joninės.

3. Regykla

ISTORIJA. Seredžius, įsikūręs dešiniajame Nemuno krante, tarp Dubysos ir Armenos upių, šalia vaizdingo kelio Kaunas – Jurbarkas – Klaipėda. Kada šioje vietovėje įsikūrė pirmoji gyvenvietė, nėra tiksliai žinoma. Iš to, kad akmens amžiuje žmonės kūrėsi prie vandens telkinių, ypač upių santakose, galima spręsti, kad Nemuno ir Dubysos santakoje žmonių gyventa jau akmens amžiuje. Archeologinių kasinėjimų metu rasta neolito laikų darbo įrankiai ir V-VII a. kapai. Rašytiniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą paminėta vykstant lietuvių kovoms su kryžiuočiais. Palei Nemuną buvo statomos naujos ir tvirtinamos senos pilys, kurios sudarė vieningą gynybinę sistemą. Ant piliakalnio stovėjusi Pieštvės pilis sėkmingai atlaikė ne vieną kryžiuočių puolimą. Nurimus karams, šioje vietovėje gyvenvietė pradeda kurtis ne ant piliakalnio, bet žemutinėje slėnio dalyje, arčiau Dubysos ir Nemuno santakos.

SENASIS SEREDŽIAUS TILTAS. Miestelis buvo užimtas 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos armijos. Užimant Seredžių žuvo nemažai Raudonosios Armijos kareivių. Vokiečių diversantams pavyko užimti sveiką tiltą per Dubysą. Mūšiai miestelio apylinkėse vėl vyko 1944 m. vasarą – besitraukiantys Vokietijos kariai susprogdino aukščiau minėtą tiltą, bet netrukus jis buvo atstatytas vokiečių belaisvių.

NAUJASIS SEREDŽIAUS TILTAS. Senąjį tiltą pakeitė naujasis, kuris buvo pastatytas 1972 m.

NEMUNAS. Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė. Jo visas ilgis yra 937 km, Lietuvos teritorijoje teka 359 km. Likusioji dalis teka per Baltarusiją (462 km) bei riboja Lietuvos sieną su Baltarusija (17,3 km) ir Rusijos Kaliningrado sitimi (98,7 km). Nemuno baseino plotas 98 200 km2, iš jų 46 600 km2 yra Lietuvoje (apima 72% Lietuvos teritorijos). Tai yra ketvirta pagal ilgį Baltijos jūros baseino upė.

DUBYSA. Upė vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 146 km. Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos ežero, iš Bubių tvenkinio. Žemupys skiria Jurbarko ir Kauno rajonus. Slėnis 300–500 m pločio, šlaitai iki 40 m aukščio, statūs (ypač ties Ariogala, kur slėnis kerta galinių morenų ruožą). Aukštupio vaga siaura (0,5–2 m), labai vingiuota. Prie Bubių Dubysa patenka į Kurtuvėnų slėnį. Juo lygiagrečiai su upe eina Dubysos-Ventos kanalas (vietomis kanalo vaga sutampa su upės vaga). Vidurupio vagos plotis 20–30 m, žemupio 40–60 m. Dubysa turi 44 intakus.

4. Trijų pušų aikštelė

Šioje aikštelėje atsiveria vaizdas į Seredžiaus miestelį. Čia mokyklos abiturientai kartais pasitikdavo saulę. Kalnelyje prie trijų pušų auga į Raudonąją knygą įtraukti augalai: pieviniai šalavijai, melsvieji gencijonai, laibosios plukės. Čia galima aptikti tik šiam kraštui būdingos dygiosios slyvos krūmų.

5. Mokyklos parkas

Parkas pradėtas kurti Seredžiaus dvaro gyvavimo laikotarpiu. Tai rodo išlikę senieji medžiai: ąžuolai, tuopos, liepos. Kareivinių laikotarpiu (1934-1940) parkas buvo plečiamas, sodinami kiti medžiai: jovarai, akacijos, maumedžiai, klevai, uosiai, kaštonai. Tuo laiku prie laiptų įrengtos tulpių formos gėlių vazos, o prie pastato – dekoratyvus grybas. Pokario metu čia įkūrus mokyklą, parke užveistas sodas, pasodinta tujų, riešutmedžių, dekoratyvinių krūmų. Parke gausu įvairių žolinių augalų: paprastųjų ir šlaitinių žemuogių, avinių eraičinų, paprastųjų karlinų, notrelių, ugniažolių, pavasarį krantuose mėlynuoja žibuoklės ir neužmirštuolės. Parko medžiuose peri karveliai, pietiniai purpleliai, žaliosios meletos, musinukės, liepsnelės, smilginiai strazdai ir kt. Čia dažnai pastebimos voverės, ropojantys driežai, vynuoginės sraigės, įvairių rūšių drugeliai. Parko šlaitas žemyn leidžiasi terasomis, šalia kurių tarpukaryje įrengti laiptai, atnaujinti 1988 metais.

 6. Didysis ąžuolas

 Spėjama, kad šis ąžuolas galėjo būti pasodintas 18 a. Seredžiaus dvaro gyvavimo laikotarpiu. Tai išskirtinis medis parke. Manoma, kad jam apie 200 metų, o jo aukštis – apie 50 metrų. Ąžuolo liemenį gali apglėbti tik keturi vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai. Anot mūsų protėvių, ąžuolas – pats galingiausias priešnuodis, gydantis įvairias ligas. Medžiai nemoka išrauti šaknų ir bėgti ten, kur geriau. Tvirtai suleidę šaknis į protėvių žemę, jie nebyliai primena, kur yra tikrasis pasaulio centras. Ąžuolai gyvena ilgai, tačiau ir jie nėra amžini. O kai ąžuolą apleidžia gyvybė, juos vėl prakalbina darbščios žmogaus rankos, tik tam reikia širdies ir talento. Medžio skulptūros, puošiančios mūsų miestelio aplinką, išreiškia meilę lietuvių etnokultūrai, pagarbą senosioms tradicijoms.

 7. Skulptūrų parkas

Parkas pradėtas kurti 2006 metais drožybos plenerų, kuriuose vadovaujami profesionalių skulptorių, dalyvavo ir mokyklos mokiniai, jų tėvai, Seredžiaus miestelio gyventojai, metu. 2006 metais sukurtos 5 skulptūros: Žvejys, Pelėdikė, Gyvybė, Mergaitė su saulėgrąžomis, Pelėda. Jų autorius – skulptorius Linas Saladis. Vėliau vykusiems drožybos plenerams vadovavo skulptorius Algimantas Sakalauskas.
2012 metais pastatyta atminimo skulptūra, skirta Stasiui Šimkui.
2014 metais sukurtas Palemono sostas.
2017 metais pastatyta skulptūra ,,Kur bakūžė samanota“, skirta tarptautiniams Stasio Šimkaus chorų festivaliams pažymėti.

8. Palemono sostas

 Palemono sostas sukurtas ir pastatytas 2014 metų vasarą. Drožybos plenere dalyvavo mokyklos mokiniai, jų tėvai, Seredžiaus miestelio gyventojai. Idėjos autorius ir darbų vadovas – skulptorius Algimantas Sakalauskas. Algimantas Sakalauskas – tautodailininkas, medžio skulptorius. Tautodailės Asociacijos narys nuo 1991 metų, Asociacijos Norde Lietuva narys nuo 1998 metų. Drožybos centro „Meninė drožyba“ direktorius. Daugelio skulptūrų, paminklų, kryžių, koplytstulpių, bažnyčių bei koplyčių interjerų autorius.

 9. Šventoji Agota

 Pasak šventųjų gyvenimų aprašymų, Agota gimė turtingoje šeimoje Sicilijoje. Priėmusi krikščionišką tikėjimą nusprendė gyventi nekaltybėje. Atsisakiusi tekėti už Katanijos miesto prefekto, buvo persekiojama pagal antikrikščioniškuosius įstatymus. Atiduota į viešnamį, vėliau įmesta į kalėjimą. Po kankinimų sudeginta ant laužo. Tikima, kad saugo nuo gaisrų ir visokių nelaimių. Ir šiandien namuose laikoma šventinta šv. Agotos duonelė, manoma, saugojanti namus nuo negandų. Šv. Agotos skulptūra pastatyta 2007 m. prie pirmojo mokyklos pastato. Autorius – medžio drožėjas, tautodailininkas, daugelio simpoziumų Lietuvoje dalyvis, vilkijiškis Linas Saladis. Pastačius sporto salę, šv. Agotos skulptūra perkelta prie pagrindinio mokyklos pastato. Apsigaubusi kilmingu rūbu, pasipuošusi gėlių vainiku, rankose laiko duonos kepalėlį, saugantį nuo gaisrų. Užrašas ant skulptūros: „Šv. Agota, ugnelės    patronka, apdenk ploščium savo“.

 10. Vaistažolių darželis

 Mėta (lot. Mentha) – notrelinių šeimos augalų gentis. Daugiametė ir stipriai kvepianti žolė. Padeda esant virškinimo problemoms, diegliams, kylant skrandžio rūgščiai. Padeda, kai padidėjęs nervingumas, vargina nemiga, galvos skausmai Vaistinė melisa (lot. Melissa officinalis). Liaudies medicinoje dažnai naudojama gerinti nuotaiką ir slopinti virškinimo sutrikimus. Išoriškai naudojamas melisų ekstraktas stabdo virusų dauginimąsi. Kaip pagalbinė priemonė, vaistažolė naudojama slopinti Alzheimerio, aktyvumo ir dėmesio sutrikimo, nerimo simptomus.

 Vaistinis šalavijas (angl. Salvia officinalis) – notrelinių šeimos puskrūmis, kilęs iš Viduržemio jūros regiono. Augalas žolinis, daugiametis. Kvapnūs šalavijo lapai naudojami ruošiant žuvį, konservus, tinka dėti į padažus, mėsos gaminius, kepsnius, sriubas. Naudojamas ir kaip vaistinis augalas. Pasižymi kvapniu eteriniu aliejumi. Lapų nuoviras skatina skrandžio ir kasos sekrecijos liaukų veiklą, dezinfekuoja, slopina uždegimus. Juo gydoma angina, chroniški tonzilitai, kvėpavimo ligos, burnos pažeidimai, radikulitas, osteoporozė, stomatitas, odos pažeidimai, plaukų slinkimas ir kt. Pakilus kraujospūdžiui, sumažinti jį galima pakvėpavus sausų šalavijo lapų aromatu.

 Linas (lot. Linum) – lininių šeimos gentis. Vienmetės ir daugiametės žolės bei puskrūmiai. Vaisius – dėžutė. Auginami nuo seniausių laikų, tačiau nustatyti, kur yra pirminė linų tėvynė. Lietuvoje auginami daugiau kaip 4000 metų. Linų pluoštas naudojamas natūraliems audiniams, lininis audinys tris kartus stipresnis, penkis kartus atsparesnis trinčiai (dilinimui) ir labiau žvilgantis nei medvilnė. Lininiai audiniai nesukelia alerginių reakcijų, yra kaip natūralus antiseptikas, jame mažiau kaupiasi purvas, muilo bei kalkių nuosėdos. Linų sėmenyse esančios maisto medžiagos gali padėti sumažinti diabeto, vėžio ir širdies ligų riziką. Dėl šios priežasties linų sėmenys kartais laikomi maisto produktu, vartojamu siekiant pagerinti sveikatos būklę. Linų sėmenyse yra skaidulų, sveikųjų riebalų, baltymų, įvairių mineralų ir vitaminų.

 Rūta (lot. Ruta) – rūtinių (Rutaceae) šeimos žolinių augalų gentis. Gentyje yra daug rūšių. Žalioji rūta – rūtinių šeimos daugiametis, 20–80 centimetrų aukščio, pusiau sumedėjęs augalas. Žalioji rūta žydi birželio ir rugpjūčio mėnesiais. Rūta auginama darželiuose bei kapinėse ir yra paplitusi visoje respublikos teritorijoje. Rūtomis taip pat patariama gydyti trumparegiškumą, rachitą bei malšinti galvos skausmus. Nuo seno žaliosios rūtos šviežių sulčių buvo patariama gerti įgėlus vabzdžiui ar įkandus gyvatei. Šių sulčių patariama gerti pablogėjus regėjimui.

 Dėmesio! Rūtos gali nudeginti odą.

 Rūta Lietuvoje įsitvirtino kaip skaistybės simbolis. Tik netekėjusi, skaisti mergelė tegali puoštis rūtomis arba nešioti rūtų vainikėlį. Jaunos mergaitės, priimdamos pirmąją Komuniją, pasipuošia rūtomis. Mirus jaunam žmogui, karstas taip pat puošiamas rūtomis. Rūta svarbi vietos lietuvių tautosakoje ir papročiuose.

 Raudonėlis paprastasis (lot. Origanum vulgare) – daugiametis žolinis augalas. Dekoratyvus, medingas, prieskoninis ir vaistinis augalas. Raudonėlių preparatai pasižymi raminančiu, prakaitavimą skatinančiu, atsikosėjimą gerinančiu, šlapimo ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu, spazmolitiniu, antiseptiniu, priešuždegiminiu ir skausmą mažinančiu poveikiu. Raudonėlių žolė kaip raminanti ir spazmolitinė priemonė vartojama esant nervų sistemos sudirginimui, nemigai, galvos skausmams. Raudonėliai- natūralūs antiseptikai.