Mokinių atostogos

Rudens – spalio 31 d. – lapkričio 4 d.

Žiemos – (Kalėdų) – gruodžio 27 d. – sausio 6 d.

Žiemos – vasario 13 d. – vasario 17 d.

Pavasario (Velykų) – balandžio 11 d. – balandžio 14 d.

 

PAMOKŲ LAIKAS NUO RUGSĖJO 1 DIENOS:

Pradinio ugdymo:

  1. 8. 30 – 9. 05 val.
  2. 9. 15 – 9. 55 val.
  3. 10. 05 – 10. 50 val.
  4. 11. 05 – 11. 50 val.
  5. 12. 05 – 12. 40 val.

Pagrindinio ugdymo:

  1. 8. 30 – 9. 15 val.
  2. 9. 25 – 10. 10 val.
  3. 10. 20 – 11. 05 val.
  4. 11. 25 -12. 10 val.
  5. 12. 20 – 13. 05 val.
  6. 13. 15 – 14. 00 val.
  7. 14. 10 – 14. 55 val.

Pamokos kitaip

Integruota dailės – rusų kalbos pamoka

Birželio 1-ąją 5 – 6 klasėse vyko integruota dailės ir rusų kalbos pamoka ,,Spalvų kalba“. Dailės mokytoja Rimutė Mačiulytė mokiniams papasakojo apie pagrindines spalvas – geltoną, raudoną ir mėlyną. Su rusų kalbos mokytoja Daiva Asta Morkūniene mokiniai mokėsi spalvų pavadinimų rusiškai, spalvino metų laikus įvairiomis spalvomis. Pamokos metu mokiniai lavino savo meninius ir kalbinius gebėjimus.

———————————————————————————————————-

Integruota dorinio ugdymo (tikybos) ir muzikos pamoka „Bažnyčia – maldos ir giesmės namai”

Gegužės 30 dieną, gražus  antrokų ir trečiokų  būrys keliavo į šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kur vyko netradicinė integruota tikybos ir muzikos pamoka „Bažnyčia – maldos ir giesmės namai“. Pirmiausiai tikybos mokytoja Diana  priminė  apie deramą elgesį bažnyčioje,  trumpai papasakojo  apie bažnyčios istoriją,  svarbiausius paveikslus ir jų  sakralumą.  Bažnyčioje antrokams ir trečiokams buvo pristatyti pagrindiniai per šv. Mišias naudojami indai, paaiškinta jų paskirtis, taip pat parodyti liturginiai drabužiai,  jų paskirtis bei spalvų simbolika.

Antrokai ir trečiokai džiaugėsi galimybe prisiliesti prie bažnyčios vargonų. Dauguma jų bažnyčioje prie vargonų pabuvojo pirmą kartą. Muzikos mokytoja Loreta išsamiai papasakojo kaip veikia vienas sudėtingiausių muzikos instrumentų, pasiūlė ir patiems vaikams pabandyti pavargonuoti.  Kelionę po maldos namus užbaigėme Švč. Marijai skirtomis giesmėmis.


Saulėtą gegužės 23 dieną Seredžiaus Stasio Šimkaus  mokyklos-daugiafunkcio centro lauko klasėje vyko integruota matematikos ir geografijos pamoka ,,Geografinių duomenų vaizdavimas įvairių tipų diagramomis‘‘. Šią pamoką šeštos klasės mokiniams iniciavo matematikos mokytoja Jūratė ir geografijos mokytoja Kristina.

Pamokos metu mokiniai, naudodamiesi gegužės mėnesio pirmo dešimtadienio oro temperatūromis ir kritulių duomenimis braižė linijines, stulpelines diagramas, apskaičiavo vidutinę temperatūrą, vidutinį kritulių kiekį. Skritulinėse diagramose vaizdavo gegužės ir gruodžio mėnesių vidutinį dienos ir nakties ilgumą.

Apibendrinant, mokiniai atsakinėjo į klausimus ir skaičiavo teisingus atsakymus. Puikūs rezultatai – nuotaikos nesugadino.

———————————————————————————————————-

Gegužės 20 dieną 5 – 9 klasių mokiniams vyko netradicinė gamtos mokslų pamoka „Gintarinio pajūrio ekosistema“ . Ši pamoka vyko Palangoje, jos teritorijoje. Pamokos tikslas – susipažinti su Gintarinio pajūrio ekosistema; augalija, gyvūnija, kraštovaizdžiu. Mokiniai keliavo po Palangos lankytinas vietas: Gintaro muziejų (Palangos gintaro muziejus – Lietuvos dailės muziejaus padalinys Palangoje), Kurhausą, Basanavičaus gatve. (J. Basanavičiaus gatvė – Anksčiau ši gatvė buvo vadinama Tiškevičiaus gatve ar bulvaru), Birutes parku, Palangos tiltu. (Palangos tiltas – tiltas į Baltijos jūrą); visur mokinius supo žalioji aplinka. Mokiniai susipažino su augančiais augalais, su jų kilme, dauginimosi ir augimo ypatumais, praktiniu pritaikymu. Buvo neabejingi ir gyvūnams. Grožėjosi neapsakomu Palangos pajūrio kraštovaizdžiu. Nuostabus oras, naujų lapų šnaresys įkvėpė mokinius į gamtą pažvelgti tyrėjų akimis. Jie noriai analizavo turimą informaciją, diskutavo, tyrinėjo, įgijo daug vertingų teorinių ir praktinių žinių. Pamoka gamtoje, išvykoje – tai galimybė ne tik mokytojui kūrybiškai mokyti mokinius, bet ir mokiniams mokytis kitaip – mokytis iš gamtos, siekti pažinti joje vykstančius procesus, juos įvertinti ir tapti puikiais gamtos tyrėjais ir saugotojais.

———————————————————————————————————-

Integruota literatūros ir geografijos pamoka „Svečiuose pas 40 tautų“

Vasario 25 dieną septintokams vyko integruota literatūros ir geografijos pamoka „Svečiuose pas 40 tautų“. Ją vedė geografijos mokytoja Kristina ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva.

Septintokai susipažino su žurnalisto, visuomenės veikėjo, keliautojo Mato Šalčiaus (1890-1940) knyga „Svečiuose pas 40 tautų“. Viena iš M. Šalčiaus aplankytų valstybių – Egiptas. Skaitė knygos ištraukas, žemėlapyje rodė autoriaus aplankytas valstybes, apibūdino geografinę padėtį, nustatė gamtines zonas, įvardijo geografinius objektus, apskaičiavo kelionės maršruto atstumą naudodamiesi žemėlapio masteliu.

Taip pat mokiniai aptarė Mato Šalčiaus kelionę po Pietų Ameriką.

Integruotos pamokos metu septintokai turėjo galimybę ne tik skaityti, skaičiuoti, bet ir praplėsti akiratį. „Kelionės lavina protą. Jeigu, žinoma, jūs jo turite“ – teigė  anglų rašytojas, žurnalistas, mąstytojas  G. K. Čestertonas (1874-1936).

Integruota gamtos ir žmogaus ir muzikos pamoka 5-6 klasėje „Gamta muzikoje ir muzika gamtoje“

                      Pavasarį, kai atgyja ir įvairiausiais garsais prabyla gamta, gamtos mokslų ir muzikos mokytojos pakvietė 5-6 klasės mokinius atidžiai į juos įsiklausyti, mokėti juos atskirti klausant įrašų ar būnant gamtoje.

                      Pamoka prasidėjo nuotaikinga daina ir eilėmis apie pavasarį. Tai sužadino mokinių smalsumą ir padėjo nusiteikti neįprastai pamokai. Aptarus pamokos uždavinius ir veiklas, kabinetas prisipildė gamtos ir muzikos garsų, kuriuos mokiniai stengėsi atpažinti, įvardinti, apibūdinti. Toliau darbas tęsėsi mokyklos sode, lauko klasėje. Gamtoje mokiniai išgirdo ir įvardino mus supančius aplinkos garsus. Dirbdami individualiai, poromis bei grupelėmis po tris, atliko kūrybines užduotis: garsais ir judesiais vaizdavo gamtos reiškinius, turimomis priemonėmis stengėsi kuo tiksliau atkurti gamtos garsus, apibūdinti juos, išgirsti jų panašumus ir skirtumus.

                      Tokios pamokos ne tik moko pažinti, suprasti, įvardinti, bet ir skatina įsiklausyti bei atidžiau pažvelgti į mus supančią gamtą, o tuo pačiu ją gerbti ir puoselėti.  

————————————————————————————————————-

Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro pradinių klasių mokiniai su savo mokytojais gegužės dvyliktą dieną, pamokų metu, vyko į edukacinę kelionę.Veliuonos krašto istorijos muziejuje mokiniai apžiūrėjo laikrodžių, V. Gerulaičio tapybos ir A.Mickaus fotografijos parodas, pasigrožėjo Veliuonos kraštovaizdžiu.

Paskui  važiavo į Jurbarką. Ten  dalyvavo edukacinėse programose:  „Mamutės auselės“, ,,Gėlės iš modelinoir ,,Didžiųjų išradimų (per)kūrimas“. Šios edukacinės programos   pirmojo užsiėmimo metu pradinukai savo rankomis iš tešlos  gamino auseles, spurgytes ir jas puošė įvairias spalvotais pabarstukais. Antrojo užsiėmimo metu vaikai gaminosi spalvotą modeliną, iš kurio lipdė rožytės.  Trečiojo užsiėmimo metu mokiniai, žaisdami įvairius interaktyvius žaidimus, tobulino skaičiavimo įgūdžius, loginį mąstymą.

Šios dienos neįprastų pamokų metu pradinukai įgijo daug naujų ir įvairių mokomųjų dalykų žinių, susipažino su savo kraštiečių meno kūriniais, sužinojo apie tradicinius senovinius kulinarijos gaminius, išmoko elementarių modelino pasigaminimo, minkymo ir lipdymo būdų. Mokiniams ši edukacinė veikla labai patiko ir buvo naudinga.   

Mokytoja Dalia

RESPUBLIKINIS IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ IR PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ KŪRYBINIS RENGINYS ,,SAVO DARBAIS PUOŠKIME TĖVYNĘ“ 

Gegužės penktoji tapo neeiline diena Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro ir Šakių rajono  Kriūkų mokyklos-daugiafunkcio centro pradinių  klasių mokiniams.

Nuo pat ankstyvo ryto mums  šypsojosi saulė ir kvietė nuveikti, ką nors neįprasto, malonaus. Savo gera nuotaika, šypsenomis norėjome pasidalinti su kiekvienu  praeiviu ir nusiųsti jam džiaugsmo kupiną  žinią: ,,Mielas žmogau, apsidairyk  – jau pavasaris! ‘‘. Bene labiausiai pastebimas atgimusios  ir  gražiausiomis spalvomis pasipuošusios gamtos simbolis – mažosios saulytės – pienės. Šią ypatingą dieną į jas nusprendėme pažvelgti kiek kitaip: kaip į kūrybos ir įkvėpimo šaltinį.

Žaliuojančioje pievoje nusprendėme pienių žiedais išdėlioti ornamentą – Seredžiaus miestelio simbolį – laivą. Milžiniško burlaivio kontūrus respublikinio kūrybinio renginio ,,SAVO DARBAIS PUOŠKIME TĖVYNĘ“ organizatorė pradinių klasių vyr. mokytoja Dalia Nekriošienė iš eskizo reikiamu masteliu jau buvo perkėlusi ir pažymėjusi pievoje.  Kad darbas toliau vyktų sklandžiai ir linksmai, pasiskirstėme užduotimis. Mokiniai ir net Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro IPUG ugdytiniai skynė pienių žiedus, jais margino laivo korpusą, stiebą ir burę. Darbas truko gan ilgai, tačiau noras kurti tik augo: supratome, kad rezultatas pranoks net ir didžiausius mūsų lūkesčius.

Norinčių  pasigrožėti  nekasdieniu  vaizdu ir pasisemti teigiamų emocijų nestigo. Pievoje sugulę tūkstančiai pienių žiedų traukė kiekvieno praeivio dėmesį, o vaikus įkvėpė svajoti, tikėti ir kurti.

Kovo 16 d. 1 – 3kl. mokiniai lankėsi Raudondvario dvare.  Čia vyko integruota pasaulio pažinimo ir technologijų pamoka. Jos metu išsamiau susipažinome su literatūrine legenda „Jūratė ir Kastytis“. Išsiaiškinome, kaip iš tiesų užgimė gintaro gabalėliai, juos tyrinėjome  lygindami jų svorį, jausdami jų šilumą ir kvapą. Paskui darėme keletą eksperimentų. Šio užsiėmimo metu mokiniai savo rankomis pasigamino apyrankes iš gintaro ir jas dekoravo įvairiaspalviais karoliukais. Vaikai patyrė daug gerų emocijų.

Mokytoja Dalia Nekriošienė

Integruota tikybos ir pasaulio pažinimo pamoka ,,Velykos yra džiaugsmo šventė ir velykinių margučių raštai“

                      Balandžio 11 dieną antrokams vyko integruota tikybos ir pasaulio pažinimo pamoka, kuri vadinosi ,,Velykos yra džiaugsmo šventė ir velykinių margučių raštai“. Tikybos mokytoja vaikams papasakojo apie Velykų šventės prasmę ir ištakas, taip pat apie Didžiąją savaitę, kuri prasideda Verbų sekmadieniu. Mokiniai, klausydamiesi antrokų mokytojos pasakojimo, daug sužinojo apie   svarbiausius Velykų simbolius – margučius, kuriais ne tik puošiamas švenčių stalas, jie dovanojami svečiams, artimiesiems, dažniausiai, vaikams, daužiami ir ritinėjami. Pasirodo, kad margučių spalvos turi savo reikšmę: mėlyna simbolizuoja dangų; žalia – pavasarį, augmeniją, javų daigus; geltona – derlių, subrendusius javus; raudona – gyvybę, šilumą; juoda – žemę. Didelę prasmę turi margučių raštai – geometrinės figūros ir simboliai: saulutės, kryžiukai, spiralės, žalčiukai, žiedeliai, dantukai, eglutės, paukščio pėdelės, rūtelės ir darniai komponuojami taškeliai, brūkšneliai, lankeliai, vingeliai, trikampėliai, rombeliai. Mokiniai, susipažinę su įvairiomis marginimo technikomis ir raštais, patys pabandė marginti margučius.

Integruota lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo pamoka ,,Pavasario kalba“ pirmoje klasėje

Balandžio 7 d. mokyklos parke pirmokams vyko netradicinė, integruoto ugdymo pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoka ,,Pavasario kalba“. Mokiniai pasikartojo ir įtvirtino išmoktus dalykus, stebėjo, tyrinėjo ir aptarė ryškiausius pavasario požymius natūralioje gamtoje. Vaikai mokyklos parke surado žydinčias pirmąsias pavasario gėles: snieguoles, žibuokles, vištapienes, žydres, scyles, plautes ir įsidėmėjo jų pavadinimus. Mokiniai pastebėjo brinkstančius medžių pumpurus, besikalančią žolę, gėlių žieduose dūzgiančias bites, plazdančius drugius citrinukus, prie inkilų švilpaujančius varnėnus, burkuojančius balandžius…
Pirmokai praturtino savo kalbą naujais žodžiais, noriai formulavo sakinius pavasario požymiams nusakyti, pasikartojo pavasarį sugrįžtančių paukščių balsų pamėgdžiojimus.

—————————————————————————————————————-

Gruodžio 19 dieną trečioje klasėje vyko integruota matematikos – pasaulio pažinimo pamoka tema ,,Termometras ir temperatūra“.  Dalis pamokos vyko klasėje, dalis – lauke. Mokiniai netradiciškai susipažino su įv. paskirties termometrais. Jie matavo karšto ir šalto vandens, sniego, patalpos, lauko, kūno temperatūrą,  apskaičiavo temperatūrų skirtumus, atliko įv. užduotis. Patyriminis mokymasis daug įdomesnis nei tradicinės pamokos.

——————————————————————————————————————–

Integruota pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoka tema ,,Daiktai ir medžiagos“ antroje klasėje

          Antroje klasėje vyko labai įdomi integruota pasaulio pažinimo ir lietuvių kalbos pamoka tema ,,Daiktai ir medžiagos“. Praktinis patyrimas – vienas geriausių mokymosi būdų. Mokiniai galėjo paliesti ir paimti įvairius daiktus, atrinkti juos  pagal naudojimo paskirtį. Visus daiktus antrokai pavadino žodžiais, tai yra daiktavardžiais, o šiuos žodžius sugrupavo pagal daiktų paskirtį ir užrašė. Vaikai susipažino su natūraliomis ir dirbtinėmis medžagomis, išmoko atpažinti bent po du daiktus, pagamintus iš natūralios ir dirbtinės medžiagos. Ypač mokiniams patiko mokytojos pasakojimas apie natūralias medžiagas, jų panaudojimą senovėje. Bet įspūdingiausia antrokams buvo galimybė pamatyti, paliesti, paimti į rankas visą džiovintą lino   augalą su sėklomis, linų pluoštą, avies vilną, vilnonius siūlus, paminkyti molį.          

Tokių pamokų metu mokiniai ne tik gerai įsisavina skirtingų mokomųjų dalykų žinias, bet ir ugdosi norą stebėti, tyrinėti, domėtis mus supančia aplinka.

2021-06-07
ABĖCĖLĖS ŠVENTĖ

Vaikystė – tai margas drugelis,
Vaikystė – tai sapnas gražus,
Ji lekia kaip lengvas vėjelis
Ir greitai skaičiuoja metus.

Greitai prabėgo vieneri metai. Pirmokai jau pažįsta visas raides, išmoko skaityti, rašyti, skaičiuoti. O vakar jie parodė trumpą vaidinimą, kurį paruošė ,,Abėcėlės šventės“ proga. Visus kviečiu bent jau virtualiai pasigrožėti mūsų klasės vaidybiniais įgūdžiais. Norėdami peržiūrėti ir / arba atsisiųsti filmuotą medžiagą, spauskite šią nuorodą: https://drive.google.com/file/d/1foye6uAlwnamzrw5RLXW3HD9lWJyaQ7S/view?usp=sharing

Gražios dienos!
Mokytoja Dalia

——————————————————————————————————————–

2021-03-12

Integruota geografijos ir etninės kultūros pamoka 6 kl. „Pakeliaukime Seredžiaus krašto upėmis ir upeliais“. Pamoka vesta nuotoliniu būdu Jurbarko rajono mokytojams.

Pamokos uždavinys: Dalyvaudami virtualioje kelionėje Seredžiaus krašto upėmis ir upeliais, dirbdami grupėse ir individualiai, naudodamiesi savo patyrimu, susipažinę su pateikčių medžiaga, išvardinsite 4-5 upės dalis, paaiškinsite 2-3 hidronimus, išvardinsite 2-3 prie upių esančius objektus, nurodysite 2-3 upių panaudojimo būdus.

Pasimatavę savo žinias ir gebėjimus, pasikvietę į virtualią kelionę palydovą vandens Lašelį, mokiniai aptarė, kodėl žmonijai svarbus vanduo. Upių svarbą mokiniai galėjo pamatyti ir miestelių herbuose ( tarp jų ir Seredžiaus), kuriuose vaizduojami laivai, žuvys, tiltai  ar kt. Stebėdami Seredžiaus seniūnijos žemėlapius aptarė žemėlapių mastelį, upių geografines sąvokas: ištakas, tėkmę, žiotis bei intakų kryptis. Apsistojome prie Seredžiaus krašto upių: Nemuno, Dubysos, Pieštvės ir Armenos. Mokiniai aptarė seniūnijos ribas, besiribojančias upėmis. Apibendrinę ir pasitikrinę savo gebėjimus mokiniai ieškojo atsakymo,  kas yra  hidronimai ir kaip galima paaiškinti vandenvardžių kilmę. Pasiskirsčius grupėmis mokiniams teko sukurti paaiškinimą, pasakojimą Nemuno, Dubysos, Pieštvės ir Armenos  pavadinimo kilmei paaiškinti, kurį vėliau palygino su moksliniu, esančiu A. Vanago sudarytame hidronimų žodyne.

            Virtuali kelionė tęsėsi upių pakrantėmis,  mokiniai įvardijo po keletą svarbių objektų, esančių prie Dubysos ir Pieštvės. Stebėdami nuotraukas aptarė objektų: Padubysio malūno, ankstesnių ir dabartinio Dubysos tiltų, Palemono kalno ir šv. Jono šaltinėlio svarbą serediškių gyvenime.

            Aptardami upių naudą priminėme mokiniams, kaip mūsų senoliai skalbdavo žlugtą, Nemunu plukdydavo sielius, vaikai patys pasakojo, kaip mūsų krašto upėse žvejoja, maudosi, upėmis plaukia baidarėmis ar valtele, prie upių pastatytos hidroelektrinės mūsų namams tiekia elektrą.

            Atlikę refleksijos užduotį mokiniai minė mūsų krašto etnografo Prano Virako prieš šimtmetį užrašytas mįsles.

            Pamokos pabaigoje mokiniai pasitikrino savo pažangą, palygino su žiniomis pamokos pradžioje. Su mokiniais atsisveikino kelionėje juos lydėjęs Lašelis. Ir jis, ir mes, mokytojos, palinkėjome vaikams atsakingai vartoti vandenį ir jį tausoti.

Geografijos mokytoja Kristina Laurinaitė ir etninės kultūros mokytoja Margarita Baršauskienė

Pamokos Vasario 16-ąjai

Paskutines istorijos pamokas prieš išeinant atostogų 5-10 klasių mokiniai skyrė Vasario 16-ąjai- Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.  Pamokos pradžioje mokiniai pasidalino savo jau turimomis žiniomis apie šią svarbią Lietuvos istorijos datą. Po to visi gavo bendrą mokytojo užduotį ir paskirtą laiką ruošėsi savarankiškai ieškodami informacijos internete. Pasibaigus skirtam laikui, buvo aptarta, ką kam pavyko išsiaiškinti.  Istorijos mokytojas R.Rulevičius mokinimas pademonstravo skaidres ir papasakojo įdomias istorijas apie Vasario 16-osios akto pasirašymo aplinkybes ir šio dokumento originalų paieškas. Pamokos apibendrinimui visi mokiniai sprendė žaismingą testą Quizizz aplinkoje.

Integruota geografijos ir etninės kultūros pamoka apie Lietuvos piliakalnius

Sausio 19 d. geografijos mokytoja metodininkė Kristina Laurinaitė ir etninės kultūros vyr. mokytoja Margarita Baršauskienė šeštos klasės mokinius pakvietė į netradicinę, integruotą geografijos – etninės kultūros pamoką ,,Lietuvos ir gimtojo krašto piliakalniai bei legendos apie juos‘‘. Pamokos tema pasirinkta ne atsitiktinai – geografijos pamokose šeštokai mokosi apie Lietuvos paviršių,  be to, gyvename prie vieno gražiausių Lietuvos piliakalnių, tad kaip neprisiminti legendų apie juos.

Atvira pamoka vyko  nuotoliniu būdu, ją stebėjo keletas mūsų mokyklos ir rajono mokytojų.

Bendru mokytojų sutarimu pirmoji pamoka buvo skirta žinioms praplėsti apie Lietuvos, o antroji apie gimtojo krašto piliakalnius.

Pirmos pamokos pradžioje mokiniai buvo supažindinti su pamokos uždaviniu-įvardinti 3-4 Lietuvos ir gimtojo krašto piliakalnius bei papasakoti 1-2 legendas apie juos.

Pokalbio būdu aptarta, kiek mokiniai yra aplankę Lietuvos piliakalnių. Geografijos sąvokų žinias mokiniai pasitikrino Flippity programos pagalba.

Išsiaiškinę, ką vadiname legenda etninėje kultūroje ir geografijoje, mokiniai skaidrių su gausiomis iliustracijomis dėka neakivaizdžiai keliavo nuo vieno piliakalnio prie kito, atliko įvairias geografines užduotis, analizavo legendas apie piliakalnius.

Pamokos pabaigoje papildytas žinias apie Lietuvos piliakalnius mokiniai apibendrino atsakydami į pateiktus klausimus.

Antroje pamokoje mokinių laukė kūrybiniai darbai. Teko įvardinti žinomiausi Lietuvos ir gimtojo krašto piliakalnius, virtualiai pakeliauti vadinamuoju Rojaus keliu, apskaičiuoti atstumus tarp piliakalnių, susiskirsčius į Gediminaičių ir Ramiųjų grupes kurti legendos apie Veliuonos Gedimino kapo ir Ramybės piliakalnius. Peržiūrėjus filmą ,,Tautos dvasia gyva istorijoje ir legendose‘‘, kuris sukurtas kartu su jau buvusiais mokyklos mokiniais, teko atlikti užduotis ir prisiminti legendą apie Palemono piliakalnį.

Smagi buvo pamokos refleksija: teko atsakyti į netikėtą klausimą, atitekusį „atvertus“ pasirinkto skaičiaus  lapelį.

Pamokų laikas prabėgo greit. Tikimės, kad įdėtas darbas ruošiantis integruotai geografijos-etninės kultūros pamokai buvo mokiniams naudingas – įtvirtino ir praplėtė žinias apie paslaptinguosius piliakalnius.

Mokytojos Kristina ir Margarita

2020 m. rugsėjo 25 d.

„Atmintis gyva“ – istorijos ir etnokultūros integruota 5-6 kl.  pamoka, skirta žydų gyvenimui Seredžiuje ir jų tautos  genocidui atminti,  vyko gyvai  susipažįstant su istoriniais miestelio paminklais.

                           Sustojome prie buvusio žydų gyvenamo namo (dabar čia įkurtas krašto muziejus), kur vaikai  susipažino su žydų tautos gyvenimo tradicijomis mūsų miestelyje. Pagrindine gatve patraukėme prie buvusių žydų maldos namų vietos. Čia prieš kelerius metus pastatytos atminimo  stelos, prie kurių mokiniai padėjo atminimo akmenėlius. Kalbėjome apie genocidą, pražudžiusį  didžiąją žydų tautos dalį. Skaitėme įrašą, skirtą iš Seredžiaus kilusiam JAV aktoriui ir dainininkui Elui Džolsonui atminti.

Grįždami užsukome į žydų kapines, kuriose dar galima įžvelgti palaidojimo vietas ir aptikti keletą likusių paminklų su užrašais jidiš kalba.

Mokiniai suprato, kokia svarbi tolerancija kiekvienam žmogui, visai nesvarbu, kokios jis tautybės. Jie suvokė, kad šiandieninė Lietuva, kaip ir mūsų miestelis,  turi būti saugūs namai visoms tautoms.

————————————————————————————————————-

2020 m. sausio 6 d. Etninės kultūros pamoka 5 kl.

Tema: „ Linas senojoje lietuvių sodyboje“.

Pamoka vyksta mokyklos muziejuje.

Muziejuje yra linų, tad mokiniai pamatė, kaip atrodo linų sėklos – sėmenys, netgi paragavo jų. Aptarta, kokie darbai lietuvio sodyboje buvo reikalingi linų apdirbimui, susipažino su linų šukomis, rateliu. Lankčiais. Aptartos audimo staklės, stebėtos muziejuje esančios šaudyklės, audiniai: staltiesės, rankšluosčiai.

Monografijoj „Seredžius“ surastos P. Virako užrašytos mįslės ir patarlės, mįslės įspėtos, patarlės paaiškintos.

Refleksija: žaidimas „Atpažįstu linų darbo įrankį“.

Etninės kultūros mokytoja Margarita Baršauskienė

———————————————————————————————————————-

Šių metų spalio 23 dieną 5 klasės mokiniai turėjo Gamtos ir žmogaus pamoką kitaip “Gyvi organizmai šalia mūsų”.
Mokiniai poromis pasiruošė mokyklos teritorijoje tyrinėti augalus, gyvūnus bei grybus. Pasiėmė priemones, reikalingas turimui ir išėjo į gamtą. Mokinių pagrindinis tikslas, kiek ir kokių gyvų organizmų galima rasti mokyklos teritorijoje rudeniop. Mokiniai fotografavo, gaudė vabaliukus, matavo sliekų ilgį, bandė atspėti, kokius rado grybus. Visa tai užrašė. Dabar lauksime pavasario. Tuomet vėl keliausime į gamtą, kad galėtume palyginti gyvus organizmus rudeniop ir pavasariop. Visi mokiniai buvo kupini įvairiausių potyrių, buvo laimingi, praplėti žinių bagažą. 

Pamoka, skirta Europos kalbų dienai paminėti

 Rugsėjo 25 d. bibliotekoje septintokams vyko rusų kalbos pamoka tema ,,Mes iš skirtingų šalių“, skirta Europos kalbų dienai paminėti. Bibliotekininkė Vilma Kučinskienė mokinius trumpai supažindino su Europos kalbomis, šalių vėliavomis. Septintokai papasakojo apie save rusiškai, kaip galėtų prisistatyti draugams iš kitų šalių, o taip pat prisiminė praėjusiais mokslo metais skaitytas rusų liaudies pasakas. Kartu su mokytoja Daiva Asta Morkūniene suvaidino pasaką ,,Pagrandukas“.

Pamoka mokiniams patiko, nes jie patys galėjo pabūti aktoriais, o taip pat pasitikrinti savo rusų kalbos žinias ir daugiau sužinoti apie kitas kalbas.

Birželio 10 dieną kartu su 7-10 klasių mokiniais lankėmės Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje Mobiliosios mokslinės laboratorijos mokymuose. Stebėjome demonstracinius bandymus, mokiniai galėjo ,,pačiupinėti“ plazminį rutulį, save pamatyti termovizoriuje ir t .t.    Mobiliajame planetariume žiūrėjome filmą ,,Gyvybės paieška visatoje“. Laboratorijos vedėjas konstatavo, kad mūsų mokiniai pakankamai gerai įsisavinę gamtamokslines žinias.

Petras Baršauskas, fizikos mokytojas

,,Skanioji daržovių mišrainė“

Gegužės 24 dieną trečiokams vyko neįprasta technologijų pamoka. Šiai pamokai mokiniai ruošėsi iš anksto. Tarėsi, kas kokius produktus atsineš ir ką gamins. Juk namuose dažnai tenka padėti ruošti maistą, tad jau vaikai žino savo mėgstamus darbus, kurie geriausiai sekasi. Pamoka vyko ne savo klasėje, o mokyklos technologijų kabinete.

Mokiniai, išklausę saugaus elgesio instruktažą ir pasiskirstę užduotimis, ėmėsi darbo. Gamino mišrainę. Smagu žiūrėti, kaip trečiokai labai atsakingai ir saugiai pjausto daržoves, jų gabalėlius maišydami, neskuba, pasitaria, stengiasi, kuo geriau atlikti užduotį. Kai buvo sudėti visi ingridientai, paruoštas patiekalas, vaikai, susitvarkę savo darbo vietas, susėdo prie stalo ir vaišinosi. Mišrainė, kurią vienbalsiai pavadinome ,,Skanioji daržovių mišrainė“, buvo tikrai labai pikantiško skonio, bet svarbiausia – darbas ir kūrybinis procesas, visiems suteikė gerų emocijų, išmokė tarpusavio bendravimo kultūros.

 Pradinių klasių vyr. mokytoja Dalia Nekriošienė

,,DŪŽTANČIŲ FORMŲ PASAULYJE“

Gegužės 23 dieną 7-10 klasių mokiniai rinkosi į neįprastą literatūros pamoką: daugiafunkcio centro salėje aktorius Alvydas Brunalas pristatė Vytauto Mačernio gyvenimui ir kūrybai skirtą programą ,,Dūžtančių formų pasaulyje“.

Aktorius papasakojo apie tragiškai trumpą Vytauto Mačernio gyvenimą, susitikimus su poeto artimaisiais ir jo kūrybos tyrinėtojais. Ir, be abejo, svarbiausia susitikimo dalis – poezijos skaitymas. Muzikos palydimi skambėjo patys gražiausi Vytauto Mačernio posmai. Mokiniai susikaupę klausėsi ,,Vizijų“, ,,Metų sonetų“, trioletų.

Pamoka prabėgo nepastebimai. Mokinių atsiliepimai: ,,negalvojau, kad gali būti taip įdomu“. ,,puiku“, ,,nepamirštama“, ,,daugiau tokių pamokų“.

Rusų poetui A.Puškinui – 220 metų

2019 m. birželio 6 d. žymiausiam rusų poetui Aleksandrui Puškinui sukaks 220 metų. Šiai gražiai sukakčiai paminėti gegužės 27 d. bibliotekoje vyko integruota rusų kalbos pamoka 9 klasėje. Mokiniai susipažino su poeto gyvenimu ir kūryba, piešė iliustracijas jo garsiai pasakai ,,Apie žveją ir žuvelę“, skaitė eiles rusų ir lietuvių kalbomis ,,Auklei“, ,,Menu akimirką žavingą“, ,,Mylėjau jus“. Rusų kalbos mokytoja Daiva Asta Morkūnienė padeklamavo ištrauką iš A. Puškino poemos ,,Ruslanas ir Liudmila“ rusų kalba. Bibliotekoje buvo surengta poeto kūrinių paroda.

Pamokos pabaigoje mokiniai turėjo pasitikrinti savo žinias ir atsakyti į klausimus apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Ši netradicinė pamoka pagilino devintos klasės mokinių žinias ir leido atsiskleisti jų kūrybiškumui. Mokinių nuomone: ,,Smagi ir neįprasta pamoka!“

Devintokai ir mokytoja Daiva Asta Morkūnienė

Rusų kalbos pamoka parduotuvėje

                      Gegužės 13 dieną mes, septintos klasės mokiniai, kartu su rusų kalbos mokytoja Daiva Asta Morkūniene vykome į parduotuvę. Čia galėjome pritaikyti žinias, išmoktas per praėjusias pamokas. Iš pradžių buvo nedrąsu, kad nežinosime, ką sakyti. Bet mokytojai padrąsinus baimė greitai dingo Su pardavėja kalbėjomės rusiškai, klausėme, kiek kas kainuoja, padėkojome už aptarnavimą. Prisipirkę saldumynų ir kitų gėrybių patenkinti grįžome į mokyklą. Diskutavome, kad buvo visai lengva bendrauti rusų kalba. Reikia tik tam gerai pasiruošti.

Tokios pamokos pagerina žinių įsisavinimą!

Simona Zobielaitytė, 7 klasės mokinė

SU KNYGA PER PASAULĮ!

  Gegužės 10 dieną 5-10 klasių mokiniams vyko integruoto ugdymo diena ,,Su knyga per pasaulį!“ Mokiniai jai ruošėsi iš anksto: rinkosi jiems mielus kūrinius ir rengė trumpas inscenizacijas.

Pirmosios dvi pamokos ir buvo skirtos paskutinėms repeticijoms. Trečiajai pamokai mokiniai rinkosi į daugiafunkcio centro salę. Po įžanginio lietuvių kalbos mokytojos Margaritos Baršauskienės žodžio apie knygos vaidmenį mūsų gyvenime scenoje atgijo mylimi knygų veikėjai: Karlsonas su savo draugu Mažyliu, Girdvainis ir Pinčukas, Eglė ir Žilvinas su vėliau medžiais paverstais vaikais… O kad žiūrovai būtų ne tik stebėtojai, jiems teko užduotis – atspėti, iš kokio kūrinio atkeliavo šie personažai. Užduotį mokiniai atliko puikiai.

Per ketvirtąją pamoką mokyklos bibliotekininkė Vilma Kučinskienė pristatė knygų vaikams ir paaugliams parodą ir pakvietė dažniau lankytis bibliotekoje, atrasti naujas knygas. O paskiau mokiniai galėjo pasitikrinti savo žinias literatūrinėje viktorinoje: reikėjo surasti ,,pasiklydusius“ kūrinius, atsakyti į kitus klausimus.

O paskutinė pamoka – nuotaikingas Lekėčių mokyklos pradinukų spektakliukas ,,Močiutės skrynia“. Tai linksma ir pamokanti istorija apie tai, ką galima sužinoti, kai netikėtai dingsta telefonai. Pasirodo, yra daug pačių įvairiausių užsiėmimų ,,ištraukus nosį“ iš telefono.

Kelionė su knyga per pasaulį mokiniams neprailgo. Dar kartą įsitikinome, kad mūsų mokiniai yra kūrybingi ir išradingi.

  Lietuvių kalbos mokytoja Roma Masaitytė

Ugdymo diena ,,Savo darbais puoškime Tėvynę“

Jau ne vienerius metus organizuoju projektą ,,Savo darbais puoškime Tėvynę“. Tad ir šį pavasarį gegužės septintoji tapo neeiline diena mokyklos pradinių klasių mokiniams. Nuo pat ankstyvo ryto, nors buvo žvarboka, bet mums šypsojosi saulė ir kvietė nuveikti ką nors neįprasto, malonaus.

Pamokos prasidėjo lauko klasėje, kur aptarėme dienos darbus. Nusprendėme iš pienių žiedų šlaite prie mokyklos išdėlioti pavasarinį drugelį, kuris turėjo būti keturių metrų aukščio ir trijų metrų pločio. Žiūrint suaugusio žmogaus akimis, tokia veikla atrodytų paprasta, tačiau vaikams šis kūrybinis procesas nebūna lengvas ir reikalauja daug kantrybės, ištvermės. Kiek išmonės reikia, vien norint iš popieriaus lapo eskizo perkelti (reikiamu masteliu) būsimo kūrinio kontūrus ant žolės šlaite!

Kad darbas vyktų sklandžiai ir linksmai, pasiskirstėme užduotimis. Mokiniai skynė pienių žiedus ir jais margino drugelio kūną ir sparnus. Darbas truko gan ilgai, tačiau noras kurti tik augo: supratome, kad rezultatas pranoks net ir didžiausius mūsų lūkesčius. Pievoje sugulę net keli tūkstančių pienių žiedų traukė kiekvieno praeivio dėmesį, o vaikus įkvėpė svajoti, tikėti ir kurti.

Proceso metu buvo ugdomos mokinių pažinimo, socialinė, iniciatyvumo ir kūrybiškumo bei asmeninė kompetencijos. Vaikai laukia tokių pamokų ir visada jose aktyviai dalyvauja.

 pradinių klasių vyr. mokytoja Dalia Nekriošienė

VAIKŲ VELYKĖLĖS

 Balandžio 29 dieną tradicinės pamokos vyko kitaip. Buvo švenčiamos Vaikų Velykėlės, todėl pirma ir antra pamokos buvo skirtos dailei ir technologijoms. Mokiniai išsikirpo iš popieriaus kiaušinius, juos spalvino, puošė, dekoravo. Po to iš visų klasių mokinių pagamintų margučių buvo padarytas didelis kiaušinių vainikas ir pakabintas koridoriuje.

Trečią pamoką praleidome salėje. Ten mokiniai deklamavo išmoktus eilėraščius apie pavasarį, Velykas. Buvo smagu minti Velykės užmintas mįsles. Ketvirtą pamoką skyrėme žaidimams ir estafetėms. Sunkiausia estafetė buvo bėgti su margučiu šaukšte, nes reikėjo stebėti, kad jisai neiškristų. Penktą pamoką paskyrėme margučių ridenimui. Čia vieni pralaimėdavo, kiti laimėdavo net po du ar tris margučius. Netekę margučių, skolindavosi iš draugų ir vėl ridendavo. Džiaugsmui nebuvo galo. Smagu, kad vaikai buvo draugiški, tolerantiški.

 pradinių klasių mokytoja  Dalė Vasiliauskienė

Projektas „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“