Apie mokyklą

Jurbarko rajono Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla – daugiafunkcis centras.
Mokyklos tipas – pagrindinė mokykla, mokomoji kalba – lietuvių.

Mokyklos direktorė – Kristina Laurinaitė .
Mokykloje mokosi 65 mokiniai, iš jų 13 ikimokyklinio ir 12 priešmokyklinio ugdymo ugdytiniai.
Seredžiaus pagrindinėje mokykloje dirba 18 pedagogai.

Kodas 190918849, J.Marcinkevičiaus g. 1, Seredžius, LT-74424 Jurbarko r.,

mokykla@seredzius.jurbarkas.lm.lt

+37044742344

A.s. Nr. LT224010044300030065, AB bankas „NORD/LB Lietuva“ Jurbarko sk., banko kodas 40100

Mokyklos istorija

Pirmoji Seredžiaus mokykla įkurta apie 1634-1635 metus. Ji buvo medinė ir stovėjo netoli Nemuno, šalia bažnyčios. 1829 metų potvynis, kurio padarinius aprašė V. Sirokomlė, nunešė pirmosios bažnyčios ir mokyklos pastatus. Mokyklos atkūrimu rūpinosi Motiejus Valančius.
 1853 m. mokyklą lankė 74 mokiniai.
 Mokykla buvo geroje geografiniu atžvilgiu vietoje, todėl pavasarį į mokyklą suvažiuodavo laikyti egzaminų mokiniai su savo mokytojais iš Vilkijos, Veliuonos, Raudonės, net Raudondvario. Egzaminatoriai atvykdavo iš Kauno, egzaminai užtrukdavo porą dienų.
 XIX a. pabaigoje, spaudos draudimo laikotarpiu, Seredžiuje įsikuria daraktoriaus mokykla. Mokinius suburia ir juos moko Pranas Virakas. Joje mokėsi ir būsimasis kompozitorius motiškietis Stasys Šimkus.
 1918 metais mokykla buvo mediniame name miestelio centre, joje buvo mokoma lietuviškai. Mokykloje veikė keturios klasės. 1937-aisiais mokykla persikėlė į naująjį pastatą. Tipinė to meto mokykla buvo pastatyta netoli senųjų kapinių, ant kalnelio. Iš buvusios keturklasės mokykla palaipsniui peraugo į šešiametę. 1940-aisiais, užėjus rusams, mokykla tęsė savo darbą naujame pastate. 1944-aisiais mokykla peraugo iš pradinės į progimnaziją. Tais pačiais 1944 m. besitraukdami vokiečiai naująjį mokyklos pastatą sudegino.
 Vėliau mokykla persikėlė į suremontuotus buvusių kareivinių pastatus, kuriuose tebėra ir dabar. 1951-1953 metais buvo septynmetė mokykla. Nuo 1955 m. rugsėjo 1 dienos Vilkijos rajono Seredžiaus septynmetė mokykla tampa vidurine. 1961-aisiais metais šalia I-ojo mokyklos pastato išaugo naujas pastatas. 1973 metais mokykloje mokėsi 395 mokiniai. O 1974 metais mokinių skaičius išaugo net iki 401 mokinio. Nepaisant to 1993 metais mokėsi tik 138 mokiniai. Nuo 1999 metų rudens pagal reformuotos mokyklos bendrąsias programas dirbama 1-10 klasėse. Nuo 2000-ųjų metų Seredžiaus mokykla, tapo dešimtmetė (vyresniųjų klasių nebeliko). 2012 metais Seredžiaus pagrindinei mokyklai suteiktas kompozitoriaus, kraštiečio Stasio Šimkaus vardas. Pertvarkius vidinę struktūrą nuo 2015 metų rugsėjo 1 dienos tapome Jurbarko r. Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkciu centru.

STASYS ŠIMKUS

Stasys Šimkus gimė netoli Seredžiaus, Motiškių kaime, kalvio šeimoje.  1897 – 1900 metais mokėsi Juozo Naujalio vargonininkų ir dirigentų kursuose Kaune, dainavo mėgėjų choruose, vargonininkavo. Nuo 1904 metų dalyvavo lietuviškų vakarų veikloje, organizavo chorus, rengė koncertus, užrašinėjo liaudies dainas. 1904 – 1906 metais mokėsi Varšuvos muzikos instituto vargonų klasėje pas profesorių J.Suržinskį. 1908 – 1914 metais stažavosi Peterburgo konservatorijoje, vadovavo lietuvių chorams. Be studijų, dėstė muziką šv. Kotrynos bažnyčios katalikų gimnazijoje, kaip chormeisteris bendravo su Česlovu Sasnausku.
 1915 metais nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos pasiųstas JAV rinkti aukų. 1915 – 1920 metais organizavo lietuvių chorus, rengė koncertus, statė operetes JAV miestuose, leido žurnalą „Muzika“.

 Grįžęs į Lietuvą, dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje, 1922 metais buvo valdybos pirmininkas.1921 -1922 m. studijavo kompoziciją Leipcigo ir Berlyno konservatorijose. 1923 m. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, joje dėstė, 1924 – 1927 ir 1928 – 1930 metais buvo direktorius. Čia subūrė simfoninį orkestrą. 1930 – 1933 metais dirbo Valstybės teatro dirigentu, 1933 – 1936 metais – Vytauto Didžiojo universiteto mišraus choro vadovu ir Švietimo ministerijos muzikos inspektoriumi.

 Stasys Šimkus daug prisidėjo prie pirmųjų Lietuvos dainų švenčių ( 1924, 1928 m.) rengimo, buvo jų dirigentas. Nuo 1942 metų profesoriavo Kauno konservatorijoje. Mirė 1943 metais spalio 15 dieną Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

 Stasys Šimkus buvo įdomi asmenybė – didelio temperamento, ūmus, neišsenkamos energijos. Dažnai būdavo geros nuotaikos, nekreipdavo dėmesio į smulkmenas, karštai griebdavosi naujų darbų, nepasižymėjo taupumu, nevengdavo naujų pažinčių, pobūvių.

Kūryba

Kompozitorius Stasys Šimkus pagrįstai laikomas lietuvių muzikos klasiku. Jį žavi gamtos poezija, buities vaizdai, meilės lyrika. Stasys Šimkus sugebėjo atrinkti vertingas liaudies melodijas ir pritaikyti jas chorui. Jo dainos buvo leidžiamos įvairiais rinkiniais: „Mūsų dainos“, „Dainų dainorėlis“ ir kt.

 Svarbesni kūriniai: surinktos ir harmonizuotos dainos „Ūžia girelė“, „Oželis“, „Tykus buvo vakarėlis“, „Mes padainuosim“, „Ko vėjai pučia“, „Pamylėjau vakar“, „Aš augau pas tėvelį“, chorinė daina „Vėjo dukra“, simfoninė poema „Nemunas“.

 Svarbiausias Stasio Šimkaus vokalinis-instrumentinis kūrinys yra opera „ Kaimas prie dvaro“( Pagirėnai). Ji tarsi apibendrino visą kompozitoriaus kūrybinį kelią, nes buvo užbaigta 1941 metais, o pastatyta 1942 metais Kaune.

 Stasys Šimkus sukūrė žinomą masinę dainą „ Lietuviais esame mes gimę“ Jurgio Zauerveino tekstu, tapusią Mažosios Lietuvos himnu.

 Dar kompozitoriui gyvam esant pusė visų Lietuvoje dainuojamų dainų buvo Stasio Šimkaus. Daugelį metų Stasio Šimkaus vedami chorai buvo laikomi geriausiais Lietuvoje. Kompozitorius gerai pažinojo mūsų liaudies kūrybą ir paliko užrašęs apie 1200 liaudies dainų, melodijų ir tekstų. Dauguma jų ir dabar įeina į profesionalų ir mėgėjų atlikėjų repertuarą.