Pamokų laikas

PAMOKŲ LAIKAS NUO RUGSĖJO 1 DIENOS:

Pradinio ugdymo:

  1. 8. 30 – 9. 05 val.
  2. 9. 15 – 9. 55 val.
  3. 10. 05 – 10. 50 val.
  4. 11. 05 – 11. 50 val.
  5. 12. 05 – 12. 40 val.

Pagrindinio ugdymo:

  1. 8. 30 – 9. 15 val.
  2. 9. 25 – 10. 10 val.
  3. 10. 20 – 11. 05 val.
  4. 11. 20 -12. 05 val.
  5. 12. 20 – 13. 05 val.
  6. 13. 15 – 14. 00 val.
  7. 14. 10 – 14. 55 val.

Stasys Šimkus

Biografija

Stasys Šimkus gimė netoli Seredžiaus, Motiškių kaime, kalvio šeimoje.  1897 – 1900 metais mokėsi Juozo Naujalio vargonininkų ir dirigentų kursuose Kaune, dainavo mėgėjų choruose, vargonininkavo. Nuo 1904 metų dalyvavo lietuviškų vakarų veikloje, organizavo chorus, rengė koncertus, užrašinėjo liaudies dainas. 1904 – 1906 metais mokėsi Varšuvos muzikos instituto vargonų klasėje pas profesorių J.Suržinskį. 1908 – 1914 metais stažavosi Peterburgo konservatorijoje, vadovavo lietuvių chorams. Be studijų, dėstė muziką šv. Kotrynos bažnyčios katalikų gimnazijoje, kaip chormeisteris bendravo su Česlovu Sasnausku.
 

1915 metais nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos pasiųstas JAV rinkti aukų. 1915 – 1920 metais organizavo lietuvių chorus, rengė koncertus, statė operetes JAV miestuose, leido žurnalą „Muzika“.

 Grįžęs į Lietuvą, dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje, 1922 metais buvo valdybos pirmininkas.1921 -1922 m. studijavo kompoziciją Leipcigo ir Berlyno konservatorijose. 1923 m. Klaipėdoje įkūrė muzikos mokyklą, joje dėstė, 1924 – 1927 ir 1928 – 1930 metais buvo direktorius. Čia subūrė simfoninį orkestrą. 1930 – 1933 metais dirbo Valstybės teatro dirigentu, 1933 – 1936 metais – Vytauto Didžiojo universiteto mišraus choro vadovu ir Švietimo ministerijos muzikos inspektoriumi.

 Stasys Šimkus daug prisidėjo prie pirmųjų Lietuvos dainų švenčių ( 1924, 1928 m.) rengimo, buvo jų dirigentas. Nuo 1942 metų profesoriavo Kauno konservatorijoje. Mirė 1943 metais spalio 15 dieną Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

 Stasys Šimkus buvo įdomi asmenybė – didelio temperamento, ūmus, neišsenkamos energijos. Dažnai būdavo geros nuotaikos, nekreipdavo dėmesio į smulkmenas, karštai griebdavosi naujų darbų, nepasižymėjo taupumu, nevengdavo naujų pažinčių, pobūvių.

Kūryba

Kompozitorius Stasys Šimkus pagrįstai laikomas lietuvių muzikos klasiku. Jį žavi gamtos poezija, buities vaizdai, meilės lyrika. Stasys Šimkus sugebėjo atrinkti vertingas liaudies melodijas ir pritaikyti jas chorui. Jo dainos buvo leidžiamos įvairiais rinkiniais: „Mūsų dainos“, „Dainų dainorėlis“ ir kt.

 

Svarbesni kūriniai: surinktos ir harmonizuotos dainos „Ūžia girelė“, „Oželis“, „Tykus buvo vakarėlis“, „Mes padainuosim“, „Ko vėjai pučia“, „Pamylėjau vakar“, „Aš augau pas tėvelį“, chorinė daina „Vėjo dukra“, simfoninė poema „Nemunas“.
 Svarbiausias Stasio Šimkaus vokalinis-instrumentinis kūrinys yra opera „ Kaimas prie dvaro“( Pagirėnai). Ji tarsi apibendrino visą kompozitoriaus kūrybinį kelią, nes buvo užbaigta 1941 metais, o pastatyta 1942 metais Kaune.

 Stasys Šimkus sukūrė žinomą masinę dainą „ Lietuviais esame mes gimę“ Jurgio Zauerveino tekstu, tapusią Mažosios Lietuvos himnu.

 Dar kompozitoriui gyvam esant pusė visų Lietuvoje dainuojamų dainų buvo Stasio Šimkaus. Daugelį metų Stasio Šimkaus vedami chorai buvo laikomi geriausiais Lietuvoje. Kompozitorius gerai pažinojo mūsų liaudies kūrybą ir paliko užrašęs apie 1200 liaudies dainų, melodijų ir tekstų. Dauguma jų ir dabar įeina į profesionalų ir mėgėjų atlikėjų repertuarą.

Projektas „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“